Ieva Martinkutė namo rūsyje migdo labai retai auginamą įnamį – šikšnosparnį
Šikšnosparniai, kuriuos retai pastebime, nes jie skraido tik prieblandoje ir tamsoje, yra mūsų draugai – šiltu metų laiku jie sumedžioja daugybę uodų ir sodo kenkėjų. Atšalus orams, užmiega iki pavasario. Vieną iš jaunų šikšnosparnių, rudenį atsiskyrusį nuo savo gentainių, Ieva priglaudė savo namuose.
Matyt, buvo jauniklis
Rudenį, kai buvo tvarkomas Martinkų, gyvenančių Ringauduose, namo stogas, po kraigu vyrai aptiko šikšnosparnių buveinę. Išgąsdinti remonto garsų šie skraidantys gyvūnėliai išsilakstė. Liko tik vienas. Gal todėl, kad buvo pats mažiausias ir silpniausias. Apsnūdusį šikšnosparniuką Ieva, Julijanavos vidurinės mokyklos aštuntokė, paėmė į savo globą.
Iš pradžių mergaitė įdėjo šikšnosparnį į dėžutę ir surado jai saugią vietą kieme. Ieva tikėjosi, kad šikšnosparniukas susiras savo gentainius, tačiau keistas gyvūnėlis tūnojo dėžutėje ir, rodos, nesirengė palikti naujo būsto. Tuomet mergaitė, pasitarusi su biologijos mokytoja, nutarė įkurdinti šikšnosparnį namo rūsyje, kur jis galėtų miegoti iki pavasario. Ant rūsio sienų iki šiol daug uodų. Tad tuo atveju, jei šikšnosparnis dėl kažkokių priežasčių prabustų, užkandos jam neturėtų trūkti.
Ievutė ketina savo sparnuotą radinį pavasarį paleisti į laisvę, paprašiusi tėvelio, kad jis padarytų šiems gyviams skirtą namelį.
Sodo draugai
Lietuvoje tėra keliolika rūšių šikšnosparnių iš 900 žinomų pasaulyje. Dabar jų mūsų šalyje turėtų būti daugiau nei sovietmečiu, kai šikšnosparniai labai kentėjo nuo pesticidų.
Šie sodų sargai gyvena kolonijomis, nes jiems reikalinga gentainių artuma. Didžiausiose kolonijose gali gyventi apie 100 šikšnosparnių, kurie įsikuria namų palėpėse, įvairiose pastatų ertmėse. Šių skraidančių gyvūnėlių kai kurios rūšys įrašytos į Raudonąją knygą, todėl už tokį sunaikintą šikšnosparnį tektų pakloti apvalią sumelę – iki 200 Lt. Tad geriau iškelkime jiems pavasarį inkilus. Ne vieną, o kelis. Iškelti juos reikia netoli vienas kito, nes šikšnosparniai mėgsta kaimynautis. Jiems skirti inkilai gali būti panašūs į varnėnų. Skirtumas tas, kad landa turi būti ne viršuje, o apačioje, ir ne apvali, o per visą priekinės inkilo lentos plotį – plyšio plotis turėtų būti 4-5 centimetrai. Beje, inkilus šikšnosparniams galima kelti ir vasarą.
Sunkiai pakyla nuo žemės
Kaip sakė Lietuvos zoologijos sodo vyresnioji zoologė Rasa Mikuličienė, šikšnosparniai miega maždaug iki kovo mėnesio, kai gamta pradeda atgyti. Rudenį, kai atšąla, šie keisti gyvūnėliai užmiega, sulėtėjus jų medžiagų apykaitai. Žiemą negalima šių gyvūnėlių žadinti, jie labai jautrūs dūmams ir garsiai muzikai.
Šikšnosparniai minta uodais, sodo kenkėjais ir todėl yra naudingi kiekvienoje sodyboje. Jei pastebėtume dėl kokios nors priežasties nutūpusį ant žemės šikšnosparnį, padėkime jam pakilti – mestelėkime į viršų. Beje, nieko nuostabaus, kad Ringauduose yra šikšnosparnių, nes dr.D.H.Paužos iniciatyva Julijanavoje įsteigtas pirmas Lietuvoje šikšnosparnių draustinis, kurio senuose fortuose žiemoja dalis Kauno apylinkių šikšnosparnių. Kiti žiemoja namų rūsiuose.