Nelegaliai būstą nuomojantys gyventojai dažnai patiria daugiau nuostolių nei naudos
Manoma, kad nuo nesąžiningų nuomininkų nukenčia daugybė žmonių. Jei jie gaudami nuompinigius nemokėjo valstybei mokesčių, skųstis policijai beprasmiška – gali tekti mokėti baudą už nelegalią veiklą.
Aferistai visada atranda aukų
Nuosavame name Sargėnuose kambarį išnuomojusi kaunietė Elvyra Zienienė mano tapusi aferisto auka ir patyrusi apie 1000 litų nuostolį. Tariamas darbdavys, prisistatęs Audriaus vardu, išnuomojo minėtą kambarį dviem vyrams, atvykusiems iš provincijos dirbti santechnikais. Už jų pragyvenimą turėjęs mokėti Audrius, sumokėjęs 100 litų avansą, dingo kaip į vandenį.
Moteris pasakojo, kad taip ir nepavyko sudaryti nuomos sutarties. Kaunietė patikėjo tariamų darbininkų pasakojimais apie „vergystę”, esą jų darbdavys jiems taip pat nieko nemoka, jie yra išnaudojami ir pan. Du mėnesius buto nuomotoja gailėjo vyrų ir leido jiems gyventi tikėdamasi rasti aferistą ir atgauti jai priklausančius pinigus, bet galiausiai ryžosi ieškoti naujų nuomininkų.
Kaunietė buvo įsigijusi verslo liudijimą, įteisinantį būsto nuomą, todėl drąsiai kreipėsi į policiją. Tačiau ši esą niekuo negalėjo padėti, nes su nuomininku nebuvo pasirašyta sutartis.
Asmens dokumentai, sutartis, tada raktai
Kauno miesto policijai tenka užfiksuoti vieną kitą nemalonumą, kurį iškrečia nuomininkai. Pavyzdžiui, Centro policijos komisariatas užfiksavo atvejį, kai vaikinas neilgam išnuomojo butą merginai. Grįžęs į namus, jis nerado šaldytuvo ir kitų vertingų daiktų. Pareigūnai niekuo negalėjo padėti, nes tokia moteris, kurios vardą ir pavardę žinojo buto šeimininkas, Lietuvoje nėra registruota. Kadangi minėtas vaikinas neturėjo verslo liudijimo, policija pranešė apie jį Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Dažnai pasitaiko, kad iš pažiūros tvarkingi žmonės ilgainiui nustoja mokėti sutartą nuomos mokestį. Norint iškrapštyti bute „parazituojančius” nuomininkus žodžio ne visada užtenka. Viena kaunietė kelis mėnesius negalėjo atsikratyti nemokios šeimos. Ji neturėjo verslo liudijimo ir vengė kreiptis į teisėsaugą. Pensininkei teko veikti ryžtingai. Padedama giminaičių, savininkė pateko į butą ir, gyventojams nesant namie, iškraustė jų daiktus į laiptinę. Šeima moteriai liko skolinga apie tūkstantį litų. Tiesa, vietoje užstato moteris pasiliko gyventojų pirktą skalbyklę. Buvę nuomininkai ligi šiol jos neišsipirko.
Šeimos su mažais vaikais – nepageidautinos
Kauno miesto vaiko teisių apsaugos tarnybos vyriausiasis specialistas Vygintas Aukštuolis teigia, kad savininkai nepageidauja nuomoti būstą šeimai su mažais vaikais, nes dažniausiai, tyčia arba netyčia, turtas yra niokojamas. Jei žmogus turtą nuomoja neoficialiai, nėra sudaręs sutarties, patirtus nuostolius paprastai turi padengti pats.
Pasak V.Aukštuolio, pasitaiko šeimų, kurios nemoka už būstą ir mėgina prisidengti mažamečiais. Tačiau, kaip teigia Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas, nepilnamečiai vaikai nėra savaiminė privilegija nemokėti už nuomą. Jei tėvai nesugeba pasirūpinti savo vaikų interesais, įsikiša valstybė. Tėvai iškeldinami, o jų atžalos gali būti apgyvendinamos globos įstaigoje.
Ginčai teismus pasiekia tuo atveju, jei turto savininkas ir nuomotojas nesusitaria geranoriškai. Praėjusiais metais Kaune teismas 34-iose bylose priėmė sprendimus iškeldinti šeimas su vaikais. Dažniausiai istorija baigdavosi tuo, jog nemoki šeima susirasdavo kitą būstą.
Įskundžia kaimynai
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, nelegaliai butus nuomojantys gyventojai įkliūva nedažnai. Retsykiais apie juos praneša policija, bet dažniausiai skundus rašo žmonės, nepatenkinti triukšmingų nuomininkų kaimynyste. Šiais metais buvo gautas 21 pranešimas dėl nelegalios patalpų nuomos, tačiau tik du iš jų pasitvirtino.
Pernai Kaune patalpų nuomai buvo išduoti 702 verslo liudijimai, šiais metais – daugiau kaip 800. Kiek gyventojų neoficialiai pelnosi iš patalpų nuomos, nėra žinoma.
Kauno mieste esančių iki 45 kv. metrų ploto patalpų nuomos verslo liudijimas šiais metais kainavo 200 litų. Už patalpų, kurių plotas nesiekia 60 kv. metrų, nuomą reikėjo mokėti 400 litų. Nuomojant patalpas, kurių plotas viršija 60 kv. metrų, verslo liudijimas kainavo 800 litų.
Įsigydamas verslo liudijimą gyventojas privalo įsigyti ir prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų knygeles, pildyti pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą, tvarkyti buhalterinę apskaitą. Gavęs pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą, asmuo privalo iki kitų metų gegužės 1 dienos pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
Mėgindami išvengti „popierizmo” ir mokesčių kai kurie būsto nuomotojai su nuomininkais pasirašo panaudos sutartį. Joje paprastai aprašomas turtas, kuris teisiškai perduodamas naudotis neatlygintinai. Iš tikrųjų nuomininkas moka sutartą mokestį buto šeimininkui. Jei iškiltų nesklandumų dėl turto suniokojimo ar vagystės, buto šeimininkas galėtų drąsiai kreiptis į teisėsaugą nebijodamas, kad į jo duris pasibels mokesčių inspektoriai.
Reikalingų dokumentų neturinčiam nuomotojui gali būti skirta bauda nuo 500 iki 1000 litų.