Negalintys susigrąžinti žemės gyventojai Seimo kontrolieriams skundėsi žemėtvarkininkais
Netobuli įstatymai, biurokratų aplaidumas ir neišprusimas yra pagrindinės kliūtys Lietuvos piliečiams atgauti nekilnojamąjį turtą. Tai vakar akcentavo Seimo kontrolieriai Romas Valentukevičius ir Augustinas Normantas, Kauno apskrities viršininko administracijoje klausęsi gyventojų skundų. Bet netgi Seimo kontrolieriai dažnai yra bejėgiai prieš biurokratus.
Atvyko ieškoti teisybės
Kauno apskrities viršininko administracijoje lankytojus vakar pasitiko apgaulinga ramybė. Pakilus laiptukais, prie kabinetų, kuriuose gyventojus priiminėjo Seimo kontrolieriai, tyliai lūkuriavo apie 50 žmonių.
„Tikimės pagalbos. Juk kažkur turi būti teisybė”, – aiškino optimistiškai nusiteikusios moterys. Paklausus jų apie nuosavybės teisių atkūrimo reikalus, moterys viena per kitą pasakojo savo istorijas ir neslėpė nuoskaudų, kurias patyrė susidūrusios su valdininkais.
„Jų (valdininkų) akys yra kišenėje – jeigu nieko neduosi, reikalai nepajudės”, – vėliau į pokalbį įsikišo vyriškis.
Iš priimamojo išėjusi kaunietė Valia Ledzinskienė atrodė visiškai sugniuždyta. „Seimo kontrolierius atidžiai mane išklausė, bet dėl valdos sukūrimo prie namo pasiūlė kreiptis į Savivaldybę”, – teigė ji. Dauguma žmonių buvo patenkinti sudaryta galimybe susitikti ir tiesiogiai pabendrauti su Seimo kontrolieriais. Jie kelias valandas dirbo be pietų pertraukos.
Dažnai pritrūksta noro padėti
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas, Kauno apskrityje pakeitęs atsistatydinusį Kęstutį Virbicką, irgi neabejojo susitikimo su gyventojais nauda.
„Su dauguma iš maždaug 40 interesantų vietoje pavyko išsiaiškinti problemas, – sakė A.Normantas. – Į kabinetą buvo pakviesti atsakingi apskrities tarnautojai, kurie pažadėjo atsižvelgti į žmonių argumentus”.
Bet, pasak A.Normanto, neretai patys gyventojai būna neteisūs, nes tiesiog nežino įstatymų arba juos savaip interpretuoja.
„Neretai įstatymus savaip interpretuoja ir valstybės tarnautojai, iš kurių kartais tiesiog pasigendama noro padėti žmogui”, – sakė A.Normantas.
Skundų nemažėja
A.Normanto teigimu, ES ombudsmeno funkcijas atliekanti Seimo kontrolieriaus įstaiga jau davė rezultatų.
„Daugėja nepagrįstų skundų, o tai reiškia, jog valstybės tarnautojai atidžiau sprendžia turto grąžinimo problemas”, – sakė A.Normantas. Tiesa, kol kas pagrįstų skundų būna daugiau.
2004 m. Seimo kontrolieriai ištyrė 132 skundus dėl Kauno apskrities pareigūnų veiksmų, sprendžiant žemės grąžinimo klausimus, o per šių metų pusmetį į Seimo kontrolierius dėl žemės grąžinimo problemų jau kreipėsi 90 piliečių.
Atkurti nuosavybę į žemę Kaune siekia apie 6000 pretendentų. Seimo kontrolierius apskrities ir Kauno miesto savivaldybės valdininkai patikino, esą geriausiu atveju mieste pavyks suformuoti apie 2000 įvairaus dydžio sklypų.
Kitiems pretendentams siūloma pasirinkti kitokį nuosavybės atkūrimo būdą. Pavyzdžiui, kad už nusavintą turtą jiems būtų kompensuojama vertybiniais popieriais. Galutinai apsispręsti dėl kompensavimo būdo galima iki 2005 m. gruodžio 31 d.
Kairė nežino, ką daro dešinė
Pasak Seimo kontrolierių, dažniausiai pareiškėjai skundžiasi, kad vilkinama priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nepagrįstai atsisakoma grąžinti laisvą, neužstatytą žemę natūra.
„Iš gaunamų skundų galime daryti prielaidą, kad nėra reikiamos koordinacijos tarp Kauno apskrities bei Kauno miesto savivaldybės, sprendžiant piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į žemę klausimus, – sakė Seimo kontrolieriaus įstaigos vadovas R.Valentukevičius. – Daugeliu atvejų nepagrįstai grąžintina žemė priskiriama valstybės išperkamai, o tarnautojai nesilaiko nuosavybės teisių į žemę atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų arba neteisingai aiškina įstatymo nuostatas”.
Įrodinėja trylika metų
Kaunietis Juozas Butkus į susitikimą su Seimo kontrolieriais neatvyko, nes jau nuėjo visą kryžiaus kelią, siekdamas gauti 6 arų sklypą. Jis jau 13 metų Kauno apskrities valdininkams negali įrodyti, kad Vilijampolėje paveldėjo nedidelį žemės lopinėlį. „Biurokratai nenori grąžinti žemės, nes esą neįrodžiau, kad turiu teisę paveldėti įmotei palikto mirusio sutuoktinio turtą”, – aiškino J.Butkus.
Vyriškis ant stalo padėjo dokumentus. Iš jų matyti, kad J.Butkus gali būti tikruoju įmotės turto paveldėtoju. 1946 m. Malvina Dazaksevičienė susituokė su Armonu Račiūnu, kuris mirė 1964-aisiais. Jis ir paliko turtą J.Butkaus įmotei. Moteris iš Kauno vyriausiojo notaro gavo net paveldėjimo teisę į A.Račiūno turtą patvirtinantį liudijimą.
„Ši byla tai patvirtina”, – sakė J.Butkus, rankose laikydamas iš Kauno archyvo gautą bylos nuorašą. Antrą kartą jo įmotė ištekėjo 1968 m. už Vlado Butkaus. Prieš mirtį 2004-aisiais ji testamentu paliko turtą ir turtines teises J.Butkui.
Ginčai dėl paveldėto turto
Iš raštų M.Butkienei matyti, kad Kauno miesto žemėtvarkininkai 2002-aisiais pareikalavo pateikti dokumentus, įrodančius A.Račiūną nuosavybės teise valdžius iki 1940 m. turėtą žemę bei M.Butkienės giminystės ryšį su A.Račiūnu. Pateikusi šiuos dokumentus, moteris gavo atsakymą, jog ji „neįeina į piliečių sąrašą, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės”.
Šis žemėtvarkininkų atsakymas, pasak J.Butkaus, visiškai absurdiškas, nes Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnis aiškiai nustatė, jog „nuosavybės teisės atkuriamos asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu)”.
„1964 m. įmotės paveldėjimo liudijimą blogiausiu atveju galima laikyti „kitokiu dokumentu”, – sakė J.Butkus. – Juk sovietmečiu testamentas buvo reikalingas tik tuo atveju, jei turtas dovanojamas giminystės ryšiais nesusaistytam žmogui. O liudijime juodu ant balto parašyta, kad įmotė yra savo vyro turto paveldėtoja”.
Kreipėsi į lygių galimybių kontrolierę
Šių metų kovą Seimo kontrolieriaus įstaiga J.Butkaus skundą pripažino pagrįstu, nes „kitos santuokos sudarymas neturėtų būti laikomas aplinkybe, panaikinančia teisę į nuosavybės atkūrimą”. Dar iki mirties, 2004-ųjų vasarį, M.Butkienė kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, kuri akcentavo, jog jokie „teisės aktai nenumato apribojimų dėl kitos santuokos asmenims, norintiems atkurti nuosavybės teises į mirusio sutuoktinio žemę”.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba rekomendavo dar aiškiau įstatymuose apibrėžti, kokiu atveju sutuoktinis gali pretenduoti į mirusio sutuoktinio žemę, nes valdininkai įstatymus interpretuoja savaip.
„Teisės aktai formaliai vienodi moterims ir vyrams, bet, juos taikant, gali atsirasti lengvatų vyrams, kuriems nereikia pateikti duomenų, kad jie nesudarė kitos santuokos”, – teigė lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė.
Išeitis – tik teismas
J.Butkui, kaip įmotės turto paveldėtojui, atgauti 6 arų sklypą sutrukdė iš esmės Kauno apskrities viršininko administracijos Teisės departamento specialistė Vilma Stūronaitė. Šių metų liepos 11-ąją ji apskrities viršininkui Zigmantui Benjaminui Kazakevičiui pasiūlė netenkinti J.Butkaus skundo. V.Stūronaitės teigimu, M.Butkienės negalima laikyti testamentine A.Račiūno įpėdine. Kauno valstybinio archyvo pažymėjimo išrašas, kad A.Račiūnas su broliu valdė 11,94 aro sklypą Kalnų gatvėje, pasak teisininkės, taip pat „nėra pakankamas dokumentas nuosavybės teisėms atkurti”.
Be to, V.Stūronaitės nuomone, „savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento, sutuoktinis, sudaręs naują santuoką, praranda teisę atkurti nuosavybės teises”.
Papasakojus J.Butkaus istoriją į susitikimą su gyventojais atvykusiam Seimo kontrolieriui A.Normantui, jis kauniečiui pasiūlė kreiptis į teismą. Pats J.Butkus kitos išeities taip pat nemato.
Gediminas Stanišauskas