Kauno valdžia nusprendė įsteigti viešąją įstaigą, kuri rūpintųsi Laisvės alėjos ir Senamiesčio atnaujinimu
Kauno savivaldybės taryba šią savaitę planuoja svarstyti viešosios įstaigos „Kauno centro atnaujinimo agentūra” įkūrimo idėją. Sostinėje beveik dešimtmetį veikianti tokia organizacija jau gali pasigirti senojo miesto atgaivinimo darbais. Tiesa, vilniečius dosniai parėmė Vyriausybė.
Specialistai mano, kad ir Kaune reikalinga įstaiga, kuri telktų valdžios atstovus, verslininkus ir gyventojus bendriems projektams.
Laukia politikų pritarimo
Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo skyriaus vedėjas Saulius Lukošius tikisi, kad šią savaitę miesto Taryba pritars idėjai įkurti Kauno centro atnaujinimo agentūrą. „Tada būtų galima daug aktyviau spręsti Laisvės alėjos ir Senamiesčio atgaivinimo problemas, tai darytų specialiai tam pasamdyti žmonės”, – aiškino S.Lukošius.
Lapkritį Kauno meras Arvydas Garbaravičius įpareigojo Strateginio planavimo skyrių inicijuoti tokios organizacijos įkūrimą. „Iš pradžių planuota sutelkti dėmesį į aptriušusius Laisvės alėjos namų fasadus, ieškoti lėšų juos remontuoti, bet vėliau nusprendėme steigti tokią pačią įstaigą kaip vilniečiai, kurie rūpinasi viso miesto centro atgaivinimu”, – kalbėjo S.Lukošius.
Jei šiai idėjai pritars politikai, Savivaldybės administracija turės parengti įstaigos įstatus. „Tada bus galima kurti įvairias programas, rengti viešuosius konkursus, techninius projektus, – sakė vedėjas. – Pirmiausia agentūra turės pasamdyti restauratorių įmonę, kuri inventorizuotų miesto centre esančius pastatus, apskaičiuotų lėšų poreikį jiems remontuoti”.
Reikės bendrauti su gyventojais
Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros vyriausioji architektė Jūratė Raugalienė tvirtino, kad pagrindinis įstaigos uždavinys – šviečiamosios programos ir bendravimas su gyventojais. „Savivaldybės remia iki pusės fasadų, kiemų remonto išlaidų, – sakė ji. – Žmonės nėra aktyvūs, tačiau kasmet atsiranda norinčių sutvarkyti savo aplinką, kai sužino, kad juos parems vietos valdžia. Tai pasiekiame nuolat informuodami ir bendraudami su gyventojų bendrijomis”.
Vilniuje ši agentūra veikia nuo 1998 metų. Ji įkurta, kai Vilniaus senamiestis buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. „Pirmuosius dvejus metus apie 40 mln. litų senamiesčio fasadų remontui skyrė Vyriausybė, o Savivaldybė iki šiol tam kasmet numato 3-5 mln. litų”, – sakė J.Raugalienė.
S.Lukošius taip pat akcentavo, kad kauniečių agentūrai daugiausiai teks bendrauti su gyventojais. „Dauguma apleistų fasadų yra privačiuose namuose. Juose gyvenantys žmonės teigia neturintys lėšų remontuoti išorės sienas, todėl Savivaldybei reikės numatyti biudžete lėšų padengti dalį išlaidų”, – sakė S.Lukošius.
Jo duomenimis, vien Laisvės alėjoje mažiausiai 60 namų yra apverktinos būklės. Lapkritį miesto vadovų, architektų ir gyventojų pasitarime dėl centro pastatų fasadų, kiemų būklės būstų savininkai tvirtino negalintys skirti tam lėšų. „Už buto šildymą tenka mokėti didžiulius mokesčius. Teiginiai, kad gyventojai turėtų prisidėti tvarkant fasadus, skamba kaip iš fantastikos srities”, – kalbėjo Laisvės alėjoje gyvenantys žmonės.
Savivaldybės architektai pastebi, kad iki šiol Laisvės alėjos pastatai tvarkomi gana chaotiškai, nebuvo derinamos spalvos. „Vyrauja tendencija, kad remontuojamos tik atskiros pastatų dalys”, – sakė Urbanistikos skyriaus architektas Stasys Pūtvis.
Neužtenka tik nudažyti fasadus
Miesto Tarybos narys Andrius Kupčinskas mano, kad viešosios įstaigos įkūrimas neišspręs visų problemų. „Pirmiausia reikėtų pradėti nuo greitai įgyvendinamų ir apčiuopiamų dalykų – apšviesti tamsias gatveles, sutvarkyti suolelius, pasirūpinti gyventojų saugumu, tada ir verslininkai daug aktyviau investuos miesto centre, nes jis taps patrauklesnis žmonėms, – mano jis. – Bijau, kad vėl viskas nesibaigtų tik deklaracijomis”.
Architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Balčytis mano, kad agentūros sėkmė priklausys nuo idėjų ir skiriamų lėšų jas įgyvendinti. „Tačiau ne viskas priklauso nuo politikų – reikia ir bendruomenių, gyventojų aktyvumo. Kol kas kauniečiai nėra labai aktyvūs ir laukia tik valdžios sprendimų”, – sakė architektas.
Tuo tarpu Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos narys Juozas Songaila pastebi, kad miesto valdžia galėtų daugiau paremti verslininkų idėjas. „Pavasarį kalbėjomės su miesto vadovais apie Senamiesčio balagano atgaivinimo galimybę.
Kartą per savaitę organizuojamame Sendaikčių turguje, amatininkų mugėje vyrautų viduramžių dvasia, vyktų įvairūs miestiečius ir turistus pritraukiantys renginiai. Yra parengtas projektas, tačiau jis Kauno valdžios susidomėjimo nesulaukė”, – apgailestavo J.Songaila.