Ši žiema kol kas šykšti sniego. Baltų tolių ir garantuotų slidinėjimo malonumų jau įpratome ieškoti svetur. Ilgai kamavęsi prie darbo stalo puolame į sniego trasas atsigriebti už visą prasėdėtą laiką ir tikimės iš poilsio išsunkti kuo daugiau džiaugsmo kūnui ir sielai.
Gainiojame save nuo ryto iki vakaro ir stabtelime tik trumpam – kad nepražūtų nė viena sportui atiduotos dienos minutė.
Tačiau intensyvus fizinis krūvis, kuris šiaip jau teisingai vadinamas sveikatos šaltiniu, gražinančiu kūną, atitolinančiu senatvę, įveikiančiu blogąjį cholesterolį ir t.t., gali ir nepatikti mūsų širdžiai, kraujagyslėms, stuburo slanksteliams. Jei nepaisysime kai kurių taisyklių, nepatiks net labai.
Paprastai stuburą visu krūviu apkrauname gal tik kokią valandą per dieną. Slidinėjant didelis krūvis staiga užsilieka iki 5-6 valandų. Taip elgdamiesi rizikuojame parsivežti namo nemielą dovanėlę – stuburo traumą. Jei ne traumą, tai bent kokį kitokį nugaros skausmą, kuris, žinia, reikalauja nuoseklios ir atkaklios terapijos. Žiemą tokių pacientų, negalavimą parsivežusių iš kalnų, netrūksta.
Ruošiantis slidinėti, bent jau likus dviem savaitėms iki kelionės patartina daugiau valandų praleisti sporto salėje. Be to, jei tik sveikata leidžia, dvigubai pailginti aerobikos treniruotes. Nepakenks pastiprinti ir pilvo, pečių, sėdmenų bei kitus raumenis (ką gali žinoti – gal tai ir apsaugos nuo patempimo, išnirimo, lūžio). Ir dar ne viskas: prieš kiekvieną treniruotę ir po jos stuburo labui patariama bent minutę pakaboti ant skersinio.
Slidinėjant reikėtų daryti poilsio pauzes – ne tokias jau trumputes – ir per jas išties ilsėtis, o ne užkandžiauti, valgyti kaloringus patiekalus. Gerai išsimiegoti taip pat svarbu.
Kai ateis tikra žiema, galima spėti, šaligatviai ne kartą virs čiuožyklomis. Kada trauma nepavojinga, o kada būtina kreiptis į traumatologą?
* Jei sumušus petį, riešą ar čiurnos sąnarį patinimas ir skausmas nėra didelis, jei be vargo galite paeiti patys, įvyko mikrotrauma, nekelianti kiek didesnio pavojaus sveikatai.
* Dažniausia trauma – įvairių kūno vietų sumušimai, patempimai, kai kraujas po oda išsilieja į raumenis. Sumuštą vietą reikėtų šaldyti, dėti šaltus kompresus (tinka susmulkintas ledas polietileno maišelyje). Prieš dedant kompresą odą reikia patepti neutraliu kremu ar vazelinu, kad nenušaltų. Kompresą laikyti 10-15 min., po valandos dėti vėl. Tai atlikite 6-8 kartus per parą. Nuėmę ledą galūnę lengvai, nesukeldami skausmo mankštinkite.
* Jei patinimas ir kraujosruvos didelės, skausmas stiprus, negalite priminti pėdos – patyrėte rimtą traumą. Tai gali būti čiurnos raiščių, raumens ar sausgyslės plyšimas, riešo sąnario ar čiurnos kaulo lūžis. Tada delsti negalima, būtina kreiptis į traumatologą. Teisingą diagnozę nustatyti padės rentgeno nuotrauka.
* Neretai paslydus ir sugriuvus sumušamas riešo sąnarys, lūžta kaulai, nes krisdami pasiremiame riešu ar alkūne. Patyrus riešo sąnario mikrotraumą jaučiamas aštrus, į plaštaką plintantis skausmas. Pažeisto riešo profilaktikai ir gydymui tinka įtvaras, kuris fiksuoja sąnarį ir apsaugo nuo papildomo sužeidimo, o paprasčiausias būdas – sutvarstymas.
Ką daryti, kai gelia sumuštą peties sąnarį? Pirmiausia būtina ramybė ir šiluma. Jokiu būdu nedirbkite! Kreipkitės į gydytoją traumatologą, kuris esant reikalui nukreips pas ortopedą.