Įkyrusis peršalimas

Vos prasidėjus vėsiems ir darganotiems orams, aplinkui gausybė čiaudėjančiųjų ir šniurkščiojančių nosimi. Peršalimo ligų sezonas įsibėgėja…

Peršalimo ligomis sergama ir vasarą, tačiau rudenį ir žiemą jų kur kas padaugėja. Šaltas oras – palanki sąlyga tokių ligų sukėlėjams daugintis ir plisti.

Priežastys

Peršalame dėl šalčio, drėgmės ir skersvėjų. Kai odą veikia šaltis, suintensyvėja audinių hormono histamino gamyba. Smulkiosios kvėpavimo takų kraujagyslės išsiplečia, į jas priplūsta daugiau kraujo, o antibakterinių medžiagų gamyba kraujo serume sumažėja. Virusams ir bakterijoms, sukeliantiems peršalimo ligas, tokios sąlygos pačios palankiausios.

Skirtingai nei paplitusi nuomonė, didžioji dalis peršalimą sukeliančių virusų sklinda ne oru. Tik labai retais atvejais galima užsikrėsti, jei kas nors netoliese nusičiaudo ar sukosėja. Pavojingiausi yra kūno kontaktai – dažniausiai užsikrečiama paspaudus sergančiajam ranką ar per jo čiupinėtus paviršius.

Simptomai

Pirmąsias dvi ar tris dienas užsikrėtęs žmogus nejaučia jokių ligos simptomų. Tai – latentinis (slaptas) ligos periodas. Po jo prasideda ūmi ligos fazė – skauda galvą, nuolat čiaudėjama, kankina sloga, nemaloniai perši nosies ertmę, silpna. Gali skaudėti raumenis ar sąnarius, šiek tiek pakilti kūno temperatūra. Jei prasidėjęs uždegimas išplinta į gerklę, atsiranda kosulys, kuris gali trukti iki dviejų savaičių.

Gydymas

Kol kas nėra sukurta vaistų nuo peršalimo ligų, kurie veiktų ligos sukėlėją. Gydomi yra tik ligos simptomai – sloga, kosulys, galvos skausmas. Tam skirti nosies lašai ar mikstūros nuo kosulio. Antibiotikus verta vartoti tik jei atsiranda peršalimo komplikacijų. Juos gali skirti tik gydytojas. Sergant peršalimo ligomis svarbu, kad organizmui netrūktų skysčių, todėl pasistenkite gerti daug vandens, sulčių, arbatos, sultinio, kitų skysčių, tačiau nepiktnaudžiaukite kava ar kitais kofeino turinčiais gėrimais. Kad palengvintumėte kosulį bei slogą, kvėpuokite karštais garais.

Profilaktika

Kadangi peršalimo ligas sukeliančių virusų yra labai daug rūšių, žmogaus organizmas negali suformuoti imuniteto kiekvienam sukėlėjui atskirai, o vakcinų taip pat kol kas nėra. Imuniteto – organizmo apsauginių savybių – stiprinimas kol kas yra vienintelis visiems prieinamas būdas apsisaugoti nuo peršalimo ligų. Tai pasiekiama nuolat rūpinantis savo sveikata.

Tinkama mityba – labai svarbi sveikatos sąlyga, ypač šaltuoju metų laiku. Valgome mažiau šviežių vaisių, uogų ir daržovių. Organizmo atsparumas virusams sumažėja, kai jo labiausiai reikia. Net ir šaldyti švieži vaisiai ar uogos praranda dalį naudingųjų medžiagų. Todėl tokiu metu būtina vartoti maisto papildų, kuriuose būtų vitaminų ir mikroelementų.

Grūdinimasis – puiki priemonė apsisaugoti nuo peršalimo. Nereikia bijoti atvėsusio rudens oro ir šalto vandens. Geriau atsargiai juos „prisijaukinti”. Pernelyg šiltai rengiantis, nuolat būnant uždarose, šiltose patalpose, tereikia vieno vėjo gūsio, kad susirgtumėte. Žmonės, kurie bet kokiu oru eina pasivaikščioti lauke ir nesirengia keletu sluoksnių drabužių, yra kur kas atsparesni peršalimo ligoms.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.