Investavimo pradžiai reikia „persilaužti”

Kad investavimas į vertybinių popierių rinkas taptų masiniu reiškiniu, didėjančių algų neužtenka – reikia, kad žmonės įgytų reikalingų žinių ir atsikratytų senų stereotipų

Vien per pastaruosius metus visų ilgalaikio investavimo produktų – investicinių fondų, investicinio gyvybės draudimo, antros ir trečios pakopos pensijų fondų kiekis padidėjo kone dvigubai.

Tačiau finansų sektoriaus įmonių atstovai sako, kad investavimas dar tik kala pirmuosius daigus – daug gyventojų tam dar neturi pinigų, apie investavimą trūksta elementarių žinių. Be to, nemažai žmonių, anksčiau patikėjusių lėšas vadinamosioms finansų piramidėms ir vėliau jas praradę, kol kas investuoti vengia.

Bankininkai tikisi, kad investuoti skatins ir pastarųjų metų geri investiciniai rezultatai. „Žmonės pamatė, kad galima gauti dviženkles sumas – 20-30 proc. kasmet ar net daugiau”, – sakė „Sampo Baltic Asset Management” generalinis direktorius Darius Kuzmickas.

Skaičiai įspūdingi

„Sampo” banko duomenimis, pernai spalį investicinio gyvybės draudimo įmokos Lietuvoje sudarė 83 mln. litų, šįmet – 161 mln. litų, investicinių fondų turtas didėjo dar sparčiau – nuo 590 mln. litų pernai spalio pradžioje, iki 1,4 mlrd. litų šįmet tuo pačiu metu.

Palyginti: nuo 333 iki 741 mln. litų padidėjo ir antros pakopos („Sodros” nukreipiamų įmokų) pensijų fondų portfelis, trečios pakopos (savanoriško kaupimo) pensijų portfelis „išsipūtė” nuo beveik 17 iki 46 mln. litų.

Bankininkai šiuos skaičius laiko įspūdingais ir tikisi, kad ateityje jie dar gerokai pakils. „Šįmet investavimo produktų mastas padidėjo dvigubai, kitąmet galima tikėtis trigubo šuolio”, – kalbėjo Kuzmickas.

Bankininką žarstyti tokias prognozes pirmiausia įkvėpė didėjančios žmonių pajamos: pernai trečią ketvirtį vidutinis darbo užmokestis „į rankas” buvo beveik tūkstantis litų, o šiemet – jau daugiau kaip 1,2 tūkst. litų. Vadinasi, žmonės turi laisvų pinigų, kuriuos gali sėkmingai investuoti. Be to, ilgalaikį investavimą skatina ir valstybė – per gyventojų pajamų mokesčio lengvatą bei sumažinusi šio mokesčio tarifą nuo 33 proc. iki 27 procentų.

Reikia „persilaužti”

Kuzmickas pabrėžė, jog jei anksčiau investavimas visuomenėje buvo suprantamas kaip skirtas didesnes pajamas gaunantiems žmonėms, dabar tam ryžtis gali ir kukliau uždirbantieji. Bankai ir kitos finansų įstaigos skatina kaupti lėšas periodiškai – per mėnesį tam skirti fiksuotą pajamų sumą, minimali periodinė įmoka gali siekti apie šimtą litų. Bankų atstovai sako, kad per ilgą laiką net ir mažos investicijos duos didelę grąžą.

Galimybių ir pinigų investuoti vis daugėja, tačiau palyginus su kitomis šalimis, Lietuva vis dar sąrašo gale. Vytauto Didžiojo universiteto Biznio ir vadybos fakulteto Finansų katedros vedėja profesorė Kristina Levišauskaitė mano, kad dėl to kalta ir karti daugelio žmonių patirtis praradus lėšas liūdnai pagarsėjusiuose „Sekundės” ar Lietuvos akciniame inovaciniame banke. Todėl dar daugeliui žmonių skatinimas investuoti kelia slogius prisiminimus.

Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro steigėjas Raimundas Alekna sako, kad žmonių požiūrį į investavimą per kelias dienas pakeisti nerealu.

„Reikia laiko, kad sugriūtų seni stereotipai ir atsirastų nauji. Svarbu, kad atsirastų vadinamasis bandos jausmas, kai žmogus linkęs savęs paklausti: „Jei tai daro visi, kodėl negaliu aš”, – įsitikinęs psichologas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.