Nuo sausio branginamas krovinių vežimas geležinkeliais valdininkams atrodo natūralus dalykas, uosto verslininkams – strateginė klaida
Lietuvos krovinių vežėjai, ekspeditoriai ir uosto naudotojai metus baigia ne linksmais šventiniais tostais ir padėkomis, o aštriais ginčais dėl kylančių transportavimo kainų ir uosto mokesčių. Jų nuotaiką drumsčia „Lietuvos geležinkelių” (LG) planai nuo kitų metų sausio pradžios dešimtadaliu padidinti krovinių gabenimo tarifus ir net iki 40 proc. – vagonų manevravimo kainas.
LG motyvas – didėjančios degalų ir energijos sąnaudos – verslininkams atrodo neįtikinamas, kadangi tokie reiškiniai panašiai veikia visas šalies įmones.
Tad penkerius metus aimanavus, kad Klaipėdos uostą žlugdo Rusijos geležinkelių tarifai, dabar baiminamasi, kad antrą kartą uosto verslą prismaugs savo rankomis patys lietuviai.
Verslininkai taip pat nesupranta, kam dabar naudinga Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos atlikta kompanijos „Carl Bro” analizė apie uosto rinkliavas ir konkurencingumą. Analizė rekomenduoja siekti, kad savo veiksmus derintų visi logistikos grandinės veikėjai bei LG.
Srautus perskirstys
Ekspeditorių asociacijos vadovas Vytautas Šileika mano, kad LG argumentai nepagrįsti, o apie ketinimus didinti tarifus esą reikėjo pranešti prieš pusę metų. „Mūsų klientai nesupranta, kodėl mes negalime nurodyti ne tik 2007 metų antrojo pusmečio paslaugų kainos, bet ir artimiausių mėnesių kainos. Tiesiog nesame gavę oficialios informacijos apie geležinkelio tarifų dydžius. Gabename krovinius ne tik per Klaipėdą, todėl pastebime, kad mūsų klientai labiau domisi kitomis kryptimis”, – sakė Šileika.
Jis priminė, kad Lietuvai sunku konkuruoti dėl tranzitinių krovinių su kitų šalių uostais dėl vienos papildomos sienos ir ekspeditorių išlaidų gabenant krovinius per Latvijos ar Baltarusijos teritorijas. „Kompromiso su LG niekada nebuvo ir nebus, nes jie mato tik vieną kryptį – Kaliningradą”, – priekaištavo Lietuvos ekspeditorių asociacijos vadovas.
Kiti kalbinti ekspeditoriai nurodė jau seniai dalį krovinių vežantys per Rygos ir Liepojos uostus. Jų manymu, LG diktatas susilpnins Klaipėdos uosto pozicijas rinkoje, o tarifui išaugus dešimtadaliu kai kuriuos pagrindinius krovinius, pavyzdžiui, baltarusiškas trąšas, neapsimokėtų vežti per Klaipėdą, nes Ventspilio ir Liepojos kryptys taptų pigesnės.
Įdomu tai, kad Rusijos geležinkelių veiksmai Klaipėdos uosto situacijos ateinančiais metais nepablogins. Ten geležinkelių tarifai 2007 metais nesikeičia kroviniams, gabenamiems per sausumos sienas, ir brangsta vidutiniškai 8 proc., kai vežami į Rusijos uostus. Šiemet buvęs 1,7 karto brangesnis tarifas į Baltijos ir Ukrainos uostus per dvejus metus bus sumažintas iki 12 proc. skirtumo 2009 metais.
Latviai paskelbė didinantys geležinkelio tarifus iki 10 procentų. Į transportavimo paslaugas jie įtraukia ir krovos uoste kainą, todėl Lietuvos transportininkai pripažįsta negalintys juose susigaudyti.
Prognozuoja nuosmukį
KVJU generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas po dvejų rekordinių metų į2007 metais prognozuoja uosto apyvartos kritimą.
LG 2004 metų vasarį padidino tarifus 11 proc., 2005 metų spalį – 8 proc. tarifus ir manevravimo įkainius, 20 proc. – vagonų užlaikymo kainą, 2006 metų liepą – 2,4 karto vagonų naudojimo mokesčius.
Teigiama, kad tokie valstybinės geležinkelių bendrovės veiksmai, kai paslaugos branginamos ne dėl infliacijos, o siekiant didesnio pelno, be peilio pjauna uosto krovos kompanijas, kai kurias prekes kraunančias už savikainą tik dėl geresnės uosto statistikos.
Brangimas – neišvengiamas
Susisiekimo ministerijos valstybės sekretorius Arvydas Vaitkus kolegoms siūlo remtis latvių pavyzdžiu ir neskaidyti logistikos išlaidų į geležinkelio ir uosto mokesčius. Tuo metu tarp uosto ir geležinkelių įmonių girnų patekęs susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius ragina transportininkus iki paskutinės metų minutės ieškoti visiems priimtino sprendimo. LŽ ministrui uždavė keletą klausimų, į kuriuos atsakydamas jis bandė švelninti pažadais.
– Ar geležinkelio tarifų didinimas paveiks uosto konkurencingumą?
– Vertindamas pagal situaciją rinkoje nemanau, kad geležinkelio tarifai turėtų labai paveikti uostą. Kito transporto sektoriuje dalyvaujantys subjektai taip pat šiek tiek kelia kainas ir brangina paslaugas. Didinti tarifus reikia pirmiausia dėl to, kad juos didina kaimyninės šalys, o antra, kad mes daug investuojame į Lietuvos geležinkelius ir būtina užtikrinti investicijų atsiperkamumą.
– Ar ne per vėlai pranešta apie pokyčius?
– Diskusija buvo prasidėjusi daug anksčiau, tik niekas nekalbėjo apie konkrečius dydžius.
– Kokią įtaką gali turėti tarifų didinimas LG biudžetui?
– Didelio pajamų padidėjimo nesitikima. Jei gerai atsimenu, tai tarifo padidinimas 8 proc. gali atnešti nuo 20 iki 30 mln. litų. Žinant bendrovės metines pajamas, tai tikrai nedidelis skaičius.
– Tai kokia nauda iš tokio padidinimo?
– Su LG vadovu kalbėjomės ir sutarėme, kad bus keičiama tarifų taikymo tvarka pavieniams ūkio subjektams. Reikia pereiti prie lankstesnio tarifų taikymo, atsižvelgti į verslininkus, kurie veža didelius kiekius krovinių į Klaipėdą. Jiems bus taikomos nuolaidos.
– Nuolaidų sistema įvairiose srityse nuolat kritikuojama. Siekiant skaidrumo norima žinoti, kiek kas kam kainuoja.
– Nuolaidos nėra pats geriausias variantas. Jei tai būtų ne geležinkeliai, o kita ūkio šaka, tai nuolaidų praktika tikrai būtų nenaudinga. Kai nuolaidas geležinkeliuose taiko kitos šalys, ypač Rusija, tai ir mes priversti elgtis panašiai.