Šiuo metu aplinką labiausiai teršia transportas ir energetikos bendrovės
Siekiant Lietuvoje paskatinti atsakomybę už aplinkosaugą, pirmiausia būtinas valstybinio lygio susitarimas, kuris nustatytų svarbiausias šio srities kryptis bei prioritetus, paskatintų valstybės institucijų, pramonės įmonių, švietimo įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą.
Tai konstatuota vakar Vilniuje vykusioje nacionalinėje konferencijoje „Pramonės dialogas su aplinka: kaip išugdyti atsakomybę už aplinkosaugą?”. Ją organizavo didžiosios šalies chemijos pramonės įmonės – AB „Achema”, „Lifosa” ir „Mažeikių nafta”.
„Nors Lietuvos pramonės įmonių gamyba auga, diegiant pažangias technologijas, kenksmingi išmetimai į aplinką mažėja. Paradoksalu, kad pramonės įmonės, kurios vadovaujantis pasenusiais stereotipais, laikomos didžiausiomis teršėjomis, yra bene geriausiai pasirengusios rūpintis aplinka – bendrovėse įgyvendinama aplinkosaugos politika, laikomasi visų teisinių reikalavimų, papildomai investuojama į pažangias technologijas, jaunimo švietimą. Deja, visuomenė yra pasyvi, o valstybės politikoje pasigendama nuoseklumo ir aiškios vizijos”, – sakė koncerno „Achemos grupė” prezidentas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys.
Aplinkos ministro Arūno Kundroto teigimu, aplinką labiausiai teršia transportas ir energetikos bendrovės. Pramonės įmonėms pagal taršos rodiklius tenka tik trečioji vieta.
Konferencijos organizatorių užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų nuomonių tyrimas atskleidė, kad didžioji dalis jų (apie 60 proc.) atsakomybę už aplinkosaugą linkę priskirti sau, o ne valstybės institucijoms ar pramonės įmonėms, tačiau daugelis jų apsiriboja pasyvia pozicija – „nekenkti”. Būti pasyviais auklėjami ir vaikai.
„Tyrimai atskleidė, kad gyventojai pasigenda aktyvaus valstybės vaidmens, skatinant atsakomybę už aplinkosaugą. Pažymima, kad Lietuvoje nėra sukurta sistemų, padedančių sąmoningai rūpintis aplinka, visuomenei trūksta tiek faktinės situacijos apie šalies taršos rodiklius, bendrą aplinkosaugos padėtį, tiek švietimo, skatinimo rūpintis aplinka”, – teigė Lubys.
Anot aplinkos ministro, dialogo aplinkosaugos temomis trūksta ne tik tarp valdžios ir pramonės institucijų, bet ir tarp įvairių verslo bendrovių. „Mes pasaulio nepaveldėjome iš savo tėvų, bet jį pasiskolinome iš savo vaikų”, – pabrėžė švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė.
Švietimo bendruomenė pritarė iniciatyvai parengti nacionalinį susitarimą už pažangą aplinkosaugos srityje. „Meilę gamtai ir poreikį aplinkosaugai vaikams pradėsime ugdyti nuo mažų dienų”, – sakė Žakaitienė.
Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į aplinkosaugos svarbą, siūloma 2007 metus Lietuvoje paskelbti „Atsakomybės už aplinką” metais ir aktyviai skatinti savanorystę aplinkosaugos srityje.