Investicijas traukia sklandančios paslaptys

Finansų makleris Algimantas Variakojis teigia, kad investicijas į įmones paprasta pritraukti atvėrus jas investuotojams akcijų biržose.

Tačiau ne visi investuotojai gali susidomėti paprastos, nežinomos įmonės akcijomis. Patyręs makleris A.Variakojis, finansų maklerių įmonės „Finasta”, „Finasta investicijų valdymo”, „Aprangos” bei kitų bendrovių valdybos narys, norintiems pritraukti investicijų sėkmingai parduodant akcijas pataria mąstyti kaip verslininkui ir siekti, kad jų įmonės akcijos būtų kuo patrauklesnės.

Biržos pliusai

Kaip biržos įmonės privalumą, A.Variakojis įvardijo ir tai, kad žiniasklaidoje yra paskleidžiami pranešimai apie asmeninį įvykį.

Šmėžuojantis žiniasklaidoje įmonės vardas taps žinomas. O tai – jau didelis pliusas. Žinomai įmonei bankai suteiks palankesnes paskolų, kurias galima panaudoti plėtrai, teikimo sąlygas.

Kompaniją geriau žinomą daro ir charizmatiškas vadovas, istorijos apie įmonės sėkmę, intriguojančios paslaptys.

Specialistas pastebi, kad akcijų populiarumą lemia net mados.

O dideli skandalai, triukšmas skatina masišką akcijų pardavimą.

Finansų makleris atskleidė paslaptį, kaip galima „įsukti” akcijas į biržą, kad jos įgytų milžinišką paklausą.

Anot jo, iš pradžių reikia akcijas parduoti šiek tiek žemesnėmis kainomis ir vienam akcininkui parduodant ne tokį kiekį, kokio jis pageidauja, o perpus mažiau. Taip bus dirbtinai išauginama paklausa, o akcijų kaina šokteli 10-20 kartų. A.Variakojis užsiminė, kad panaši pradžia akcijų biržoje buvo ir „Aprangos” bendrovei.

Neišvengiama ir minusų

A.Variakojis neatmetė ir minusų, kurie lydi biržos įmones. Jos yra pro didinamąjį stiklą stebimos Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos, kuri prižiūri, kad akcininkai nebūtų mulkinami.

Kitas minusas yra tai, kad sudėtinga išlaikyti nuolatinį akcininkų būrį.

Biržos įmonės akcijų paketą gali įsigyti bet kas, o kuo daugiau akcininkų, tuo jų susirinkimai darosi sudėtingesni. Todėl A.Variakojis pataria imtis gudrybių ir premijuoti savo akcininkus, pavyzdžiui – lojaliems padidinti dividendus vienu procentu.

Specialistas pabrėžė, kad visiems akcininkams informacija apie pasikeitimus įmonėje turi būti pateikiama vienu metu. Bet koks informacijos nutekėjimas gali įžiebti nesutarimus tarp akcininkų.

Tačiau, A.Variakojo nuomone, ne visada galima tikėti apie įmonę girdėtais skandalais ir suskubti parduoti įmonės akcijas.

„Kartais kompanijos žlunga ne dėl paties skandalo priežasties, o todėl, kad visi akcininkai vienu metu, paprastai įmonei sunkiu laikotarpiu, parduoda visas akcijas”, – teigė jis.

Pasipelnyti – iš bankų

A.Variakojis į verslą investuojančioms įmonėms pataria skolintis pinigus iš bankų su nedidelėmis palūkanomis, investuotojų arba leisti obligacijas.

Skolinantis ir investuojant skolintus pinigus į įmonės veiklą, sumažės jos pelningumas, tačiau išaugs investicinė grąža.

A.Variakojis į įmones investuojantiems verslininkams patarė orientuotis į skaičius ir stebėti, kaip kalba vadovai.

„Skaičiai gali būti patrauklūs, bet jeigu vadovai apie ateitį kalba miglotai, nežino, kaip pasiseks, vadinasi, veikla nėra prognozuojama. Aš investuodamas į tokią bendrovę žiūrėčiau atsargiau arba norėčiau iš bendrovės gauti didesnę investicinę grąžą. Blogiausiu atveju uždirbčiau arba praloščiau mažiau”,- teigė jis.

Didelę įtaką renkantis, į kurią bendrovę investuoti, lemia ir vadovų asmenybės. Būtina pastebėti, kas jie, kaip jie dirba su smulkiais akcininkais – atvirai ar užsislaptinę.

„Jeigu vadovai kažką mykia arba jeigu aš pastebiu neaiškius sandėrius, esu girdėjęs apie praeityje buvusias „vokelių” istorijas, be abejo, aš į tokią kompaniją neinvestuočiau”,- įsitikinęs A.Variakojis.

Merdinčios – irgi pelningos

Kitas ne mažiau lemiamas veiksnys yra skaičiai.

„Būtina atkreipti dėmesį į pardavimą, nes jis sudaro įeinančiųjų pinigų masę. Po to atkreipti dėmesį į pastovius kaštus, nes jie dažniausiai „suvalgo” didelę pinigų dalį – tai yra kontorų išlaikymas, darbuotojų atlyginimai. Augant pardavimui, kaštai išlieka stabilūs. Jeigu pardavimas krenta, pastovūs kaštai „suvalgo” pelną. Na, ir į pelningumą – kiek kompanija uždirba pelno, kiek gauna įplaukų, kiek iš kompanijos gali uždirbti akcininkai. Kartais būna, kad kompanija turi didžiulę rinkos dalį, o pelningumas „sukasi” apie nulį. Tokiu atveju daugiau uždirbti galima investuojant į įmonę, užimančią mažesnę rinkos dalį”,- teigė finansų makleris.

A.Variakojis pataria nesidairyti vien tik į šiuo metu klestinčias įmones, o pastebėti ir merdinčią bendrovę, kuri ateityje gali duoti neregėto pelno.

Augančioms įmonėms labiau parankūs smulkūs akcininkai, nes jie dažniausiai nesikiša į valdymo politiką ir tenkinasi mažesne investicine grąža.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.