Keturios Baltijos šalys saistosi energetiniais ryšiais – lenkai įsitraukia į naujos atominės elektrinės statybą, o latviai ir estai svarsto galimybes prisidėti prie elektros tilto į Vakarus projekto
Mažiau nei prieš porą savaičių Baltijos šalių premjerai sutarė prie naujos atominės elektrinės projekto leisti prisidėti Lenkijai. Jau praėjusį penktadienį dėl naujos jėgainės tarėsi ne trijų, o keturių valstybių energetikos bendrovės. Prie „Lietuvos energijos”, „Latenergo ir „Eesti Energia” prisidėjo ir Lenkijos elektros milžinė „Polskie Sieci Elektroenergetyczne” (PSE).
Lenkų atstovai neslepia, kad jų dalyvavimas naujosios atominės jėgainės statyboje lėmė tai, jog pagaliau pradėtas įgyvendinti elektros tilto su Lietuva projektas.
„Elektros tiltas pareikalaus didelių išlaidų, ypač iš Lenkijos. Todėl galimybė dalyvauti atominės elektrinės statyboje yra ekonominis elektros tilto projekto papildymas. Kad projektai neatsiejami, rodo faktas, jog 10 metų elektros tiltas nepajudėjo iš mirties taško”, – sakė kompanijos „Polskie Sieci Elektroenergetyczne” (PSE) prezidentas Jacekas Socha.
Lenkai dėkojo Lietuvai už paramą ir teigė, kad visų keturių šalių susitikimas rodo palankesnį Latvijos bei Estijos požiūrį į jų dalyvavimą. Beje, kitas susitikimas planuojamas sausio pradžioje, ir PSE viliasi, jog tai bus proga pasirašyti keturių partnerių sutartį dėl projekto įgyvendinimo.
Elektrinė bus galingesnė?
„Lenkai pristatė savo kompaniją, apsitarėme dėl būsimo susitikimo Varšuvoje sausio pradžioje, pasidalijome informacija ir toliau žengiame į priekį”, – po darbo grupės posėdžio sakė „Lietuvos energijos” vadovas Rymantas Juozaitis.
Jis teigė, kad išsiplėtusi partnerių grupė lems ir didesnę projekto apimtį – galbūt bus kalbama apie kelių reaktorių jėgainės statybą. Tačiau kol kas neaišku nei kiek, nei kokio galingumo reaktoriai bus statomi, nei kiek papildomų investicijų tai pareikalaus iš kiekvieno investuotojo.
Dabar skaičiuojama, kad į vieno 800 megavatų arba dviejų 1600 megavatų bendros galios reaktorius bus investuota nuo 8,6 iki 13,8 mlrd. litų. Naujos jėgainės statybos projektas turėtų būti baigtas 2015 metais, kai, kaip prognozuojama, regione pradės trūkti elektros energijos.
Anot PSE vadovo, jie investuos tokią sumą pinigų, kad gautų 25 proc. naujosios jėgainės akcijų. Kol kas latviai bei estai tikina sieksią tokios pat dalies. Pasak Juozaičio, dar vienos studijos rengimas projekto nestabdys, o svarbiausias neišspręstas klausimas lieka įstatymas, kurio rengimas užsitęsė.
„Be šio teisinio akto, projektui trūksta aiškumo. Jame bus nustatyti pagrindiniai kriterijai, visos žaidimo taisyklės, bus numatyta, iki kokio dydžio reaktorius ten galima statyti. Visus akcentus lems įstatymas”, – sakė „Lietuvos energijos” vadovas.
Tiltas gali būti bendras
Anot Juozaičio, šiuo metu Lietuvai yra trys pagrindiniai energetikos projektai – atominė jėgainė, elektros jungtis su Lenkija ir jungtis su Švedija. „Viskas siejasi – neatmetamas variantas, kad ateityje švedų kompanijos gali dalyvauti projekte”, – sakė Juozaitis.
Dar visai neseniai Lietuva ir Lenkija pasirašė sutartį dėl beveik 1000 megavatų galios elektros tilto tiesimo. Lenkija, trijų Baltijos šalių sutarimu, taip pat buvo priimta į naujosios atominės elektrinės statybą. Lietuvoje viešėję Latvijos bei Estijos premjerai sakė, kad jei jų šalys būtų pakviestos dalyvauti Lietuvos ir Lenkijos elektros tilto projekte, mielai prisidėtų ir investuotų. Praėjusį penktadienį Lenkijos bendrovės PSE vadovai sakė, kad oficialių pageidavimų iš Latvijos ir Estijos dar negirdėję, tačiau kliūčių dalyvauti minėtame projekte esą nėra.
„Sutartyse numatyta galimybė įsitraukti ir kitiems investuotojams. Žinia, konkrečios bendrovės neįvardytos”, – sakė PSE valdybos pirmininko pavaduotojas Henrykas Baranowskis.