Vakar vienos naujienų tarnybos išplatintame pranešime teigiama, jog Šiaulių rajono poilsiautojų pamėgti ežerai ir paplūdimiai yra užteršti. Smėlyje ir vandenyje esantys mikroorganizmai bei bakterijos gali pakenkti žmogaus sveikatai. Pasidomėję, kokia vandens telkinių bei dirvožemio užterštumo situacija yra Panevėžio rajone ir jo apylinkėse, PB žurnalistai įsitikino, kad šiuo metu vanduo švarus ir miesto apylinkėse maudytis galima.
Iki 2005 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybė įteisino programą, kurioje nurodyta sudaryti sąlygas paplūdimiams įrengti, juos prižiūrėti. Nuo šių metų sausio pradžios minėta programa, Vyriausybei nusprendus, nustojo galioti. „Programa nebegalioja, tačiau Panevėžio miesto savivaldybė paliko įteisintus paplūdimius, skyrė lėšų jiems prižiūrėti ir vandens kokybės bei aplinkos tyrimams atlikti”, – kalbėjo Panevėžio visuomenės sveikatos centro gydytojas higienos ekspertas Eugenijus Vilčinskas.
Paplūdimiai švarūs
Anot specialisto, Lėvens ir Nevėžio upėse bei įteisintuose dvejuose minėtų vandens telkinių paplūdimiuose kas dvi savaites atliekami vandens bei aplinkos kokybės tyrimai. „Reguliariai tiriame vandenį bei pakrančių smėlį ir galime tik džiaugtis, kad kol kas jokių teršalų nerandame. Vanduo švarus ir maudytis galima. Bakterijų rodiklis higienos normų neperžengia”, – ramino E.Vilčinskas.
Fermos teršia vandenį
Pasak E.Vilčinsko jaudulį bei baimę gali kelti tik tos vandens vietos, šalia kurių įsikūrusios fermos, naftos perdirbimo įmonės bei kitos aplinką teršiančios vietos. „Jeigu prie upės, ežero ar tvenkinio įsikūrusi kiaulių ferma, sąvartynas, automobilių garažai ar kas nors kitas, skleidžiantis kenksmingas nuotekas, reikėtų susimąstyti apie būsimas pasekmes po maudynių. Taip pat reikėtų vengti tokių vietų, kur užsiimama ūkine veikla. Kol kas prie Lėvens bei Nevėžio upių tokių įrenginių ar pastatų nėra”, – kalbėjo higienos specialistas.
Gyventojai nedelsiant perspėjami
Praėjusiais metais Lėvens vandens kokybė buvo suprastėjusi. Fekalijų kiekis upėje viršijo leistiną ribą, todėl tuomet gyventojai buvo perspėjami, kad vengtų maudynių tokiose vietose. „Jei tyrimų metu sužinome, kad vanduo yra užterštas, tuojau pat raginame gyventojus nesinaudoti upių vandeniu, saugotis ir kitaip vengti užteršto vandens poveikio žmogaus organizmui”, – tęsė pašnekovas. Aptikus per didelį bakterijų kiekį vandenyje, atitinkamos institucijos ieško užteršimo šaltinio.
Trūksta geriamojo vandens
Bene didžiausia Panevėžio paplūdimių problema – jų prastas įrengimas, geriamojo vandens trūkumas. „Nors paplūdimiuose ilsėtis važiuojančių žmonių daug, jie nesupranta, galbūt neatkreipia dėmesį į prastai įrengtas maudymosi vietas”, – sakė E.Vilčinskas. Anot specialisto, paplūdimiai stokoja geriamojo vandens šaltinių, neatitinka higienos reikalavimų, trūksta persirengimo kabinų, viešųjų tualetų, atitinkamų nuorodų, galinčių priminti poilsiautojams, kaip elgtis gamtoje.
Naminiai gyvūnai – bakterijų platintojai
„Dar vienas prastas dalykas – naminių gyvūnų maudymas ten, kur maudosi žmonės. Maudomi šunys, katės, girdomi galvijai yra kone pagrindiniai vandens teršėjai ir Panevėžio krašte, ir kitose Lietuvos vietose. Žmonės nesupranta, kad jų naminiai gyvūnai gali užteršti vandenį, apkrėsti poilsiautojus tam tikromis bakterijomis”, – pasakojo E.Vilčinskas.
Maudytis vengia
Nors specialistas teigė, kad Panevėžio apskrityje vanduo švarus, pats čia maudytis nedrįsta. „Nesimaudau minėtuose paplūdimiuose. Man čia nepatinka. Stengiuosi ieškoti vietos, kur galėčiau pailsėti taip, kaip mėgstu”, – šypsojosi E.Vilčinskas.
Artūras Liudkevičius