Politikai ir valdininkai deklaruoja, kad rengdami aukštojo mokslo ir studijų reformą konsultuojasi su akademine bendruomene, tačiau tai neatitinka tikrovės
Studentų nuomonė aukštojo mokslo ir studijų sistemos reformuotojams nerūpi. Tuo įsitikinę studentų atstovai. Jie piktinasi ir nerimauja, kad reforma bus sukurta valdininkų kabinetuose ir nuleista iš viršaus. O tie, dėl kurių ji daroma, jokio pagerėjimo nepajus, ypač jei bus susikoncentruota vien ties mokamų studijų įteisinimu.
Jaučiasi ignoruojami
„Ne sykį esame išsakę savo poziciją, kad ir vėl reformą bus bandoma nuleisti iš viršaus. Savo nuomonę mums tenka kišti per prievartą. Nesulaukiame kvietimų į darbo grupes, komitetus, kurie rengia pakeitimus aukštojo mokslo ir studijų srityje, o jei ir įsisiūlome, leidžiama pasisakyti, atsakoma: taip negalima, ir jokių diskusijų”, – piktinasi Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentė Indrė Vareikytė.
Ji stebisi, kad apie praėjusią savaitę premjero pasirašytą potvarkį dėl darbo grupės, kuri rengs pasiūlymus dėl aukštojo mokslo ir studijų reformos bei politinių partijų susitarimo šioje srityje parengti, sudarymo sužinojo iš spaudos.
Nė vienas studentų atstovas į ją įtrauktas nebuvo, nors skelbiama, kad darbo grupę sudarys Švietimo ir mokslo ministerijos, Seimo atstovai bei akademinės visuomenės nariai. Akademinė visuomenė kažkodėl dažniausiai suvokiama vien kaip aukštųjų mokyklų vadovai ir dėstytojai, be jose besimokančių jaunų žmonių.
Tuo buvo galima įsitikinti ir praėjusią savaitę Liberalų sąjūdžio surengtame šios politinės partijos parengtų mokslo ir studijų sistemos reformos metmenų pristatyme M.Romerio teisės universitete. Auditorijoje buvo galima išvysti solidžius kostiumuotus šios aukštosios mokyklos vadovus, profesorius, dėstytojus, o jaunų veidų nesimatė nei vieno.
Tiesa, patariamojo balso teise studentų atstovai dalyvavo liberalų suburtoje darbo grupėje, kuri rengė reformos metmenis. Tačiau tik formaliai. Pasak I.Vareikytės, studentų organizacijos priėmė vieningą poziciją atskirų politinių partijų iniciatyvose dalyvauti tik kaip konsultantams, nes jos yra šiek tiek populistinės.
„Keista, kad reforma tarsi daroma dėl studentų, kurie ir yra pagrindiniai aukštojo mokslo paslaugų vartotojai, tačiau jų balso girdėti nenorima”, – sako I.Vareikytė. „Šiame reformos rengimo etape, panašu, kad studentų nuomonė niekam nerūpi”, – mano Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentas Liutauras Kazlavickas.
Jo įsitikinimu, tai lemia Lietuvoje klestinti reformų darymo kultūra, kai viskas slapta suderinama koridoriuose, užkulisiuose ir tik po to ištraukiamas į viešumą dokumentas ir pateikiamas visuomenės bei suinteresuotų pusių teismui, laukiama jų reakcijos. Jei ir pateikia studentai kokių pasiūlymų, jie įtraukiami į projektus, bet po to išbraukiami.
„Šiuo metu kaip tik analizuojame įvairius rengiamus dokumentus, susijusius su aukštojo mokslo reforma, o kitų metų pradžioje ketiname aktyviai išreikšti savo poziciją, imtis ryžtingų veiksmų, kad mūsų pastabos būtų išgirstos”, – sako L.Kazlavickas.
Ar išgelbės krepšelis?
Seimo vicepirmininkas, Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas Gintaras Steponavičius, pristatydamas metmenis, tikino, kad „tai ne politikų sugalvotas dalykas, o profesionalų siūlymai”. Matyt, turima galvoje, kad profesionalai – tai aukštųjų mokyklų vadovai, docentai, profesoriai, kurie ir sudarė darbo grupės daugumą.
Tačiau ar tikrai jų siūlymai objektyvūs, kyla abejonių. Ne paslaptis, kad kai kurios aukštosios mokyklos dirba ne studentams, o siekdamos išlaikyti darbo vietas dėstytojams. Tai atsispindi ir studijų programose, kuriose per daug teorijos. Studentai skundžiasi, kad turi mokytis dalykų, kurių jiems dirbant niekuomet neprireiks.
Nuo to galėtų išgelbėti tik tikra konkurencija tarp aukštųjų mokyklų. Ją įgyvendinti leistų keli instrumentai: studento krepšelis, kuris keliautų į tą mokymo įstaigą, kurią studentas pasirinktų, aukštųjų mokyklų savarankiškumas, mažesnis valstybinis reguliavimas. Tokią reformos viziją mato liberalų sukurta darbo grupė.
„Mūsų netenkina situacija, kad turime labai daug studentų, o finansavimas toks menkas. Net 70 proc. baigusiųjų studijas nedirba pagal specialybę. Daug kas studijuoja ne dėl to, kad įgytų išsilavinimą, o tik dėl diplomo”, – teigia G.Steponavičius.
Jo įsitikinimu, būtent studento krepšelis daug ką sudėliotų į savas vietas. Prie jo universitetams turėtų būti leista imti iš studentų papildomus mokesčius. Valstybė turi pasirūpinti, kad veiktų paskolų sistema, reikia teikti paramą kreditams gauti, remti gabius ir socialiai remtinus studentus. Studentų dalyvavimas studijų finansavime skatintų juos būti labiau motyvuotus, mokytis ne vien dėl diplomo.
Labai panašiomis kryptimis reformuoti aukštąjį mokslą siūlo ir konservatoriai (Tėvynės sąjunga). Pasak jos prezidiumo nario Manto Adomėno, Demokratinės politikos instituto vadovo, siūlomų pertvarkymų esmė – ne studijų vietos, o studento finansavimas per krepšelį.
Atsikratyti paklausos neturinčių studijų krypčių padėtų valstybės formuojami užsakymai atskiroms valstybei svarbioms programoms. Taip pat raginama užtikrinti konkurenciją, suteikti aukštosioms mokykloms daugiau savarankiškumo, mažinti valstybės kišimąsi.
Viziją vertina prieštaringai
Lietuvos studentų atstovybių sąjunga pritaria, kad vienas kertinių reformos žingsnių yra studento krepšelio įvedimas. Tačiau sakoma, kad vien to neužteks. „Iš esmės krepšelis nieko nepakeis. Pirmiausiai reikia siekti, kad studijoms skirti valstybės ir pačių studentų pinigai būtų naudojami efektyviai. Taip nėra ir dėl to kalti ydingi aukštųjų mokyklų valdymo principai, juos būtina keisti”, – tikina I.Vareikytė.
Studentai sutinka, kad valstybė nėra tokia turtinga, kad galėtų finansuoti visų norinčiųjų mokytis aukštojoje mokykloje studijas. Tačiau studentas, jei už jas moka pats, turi už tai gauti kokybiškas paslaugas. Deja, reformų projektuose nėra mechanizmų, kurie tai garantuotų. „Paradoksas, kad šiuo metu tie besimokantieji, kurie už studijas moka – studijuodami neakivaizdžiai ar vakariniame skyriuje, skundžiasi dar prastesne studijų kokybe nei dieninių skyrių studentai”, – svarsto pašnekovė.
L.Kazlavicko teigimu, Lietuvos studentų sąjunga pritaria studento krepšelio įvedimui, kitoms siūlomoms permainoms, tačiau nuogąstauja, kad reforma nesibaigtų vien tik mokamo mokslo įteisinimu: „Būtina suskaičiuoti, kiek reikia lėšų aukštojo mokslo sistemai, jei tiek surinkti nerealu – išlaisvinti turimus aukštųjų mokyklų resursus, suteikti joms teisę disponuoti turtu ir taip papildyti jų biudžetą. Finansavimo reforma turi vykti ne staiga, o palaipsniui”.
Prezidento patarėja Nerija Putinaitė pasidžiaugė, kad dvi skirtingos politinės partijos mato tokį patį studijų reformos modelį. Tai leidžia tikėtis bendro politinio sutarimo šioje srityje be didelio iečių laužymo.
„Prezidentas ragina, kad teisės aktai, reglamentuojantys aukštojo mokslo reformą, būtų priimti jau kitų metų pavasario Seimo sesijoje. Manau, kad juose atsiras nemažai elementų iš liberalų suburtos darbo grupės parengtų metmenų. Esminis dalyvis šioje reformoje, matyt, bus studento krepšelis, nes anksčiau įvestas moksleivio krepšelis pasitvirtino, to paties tikimės ir dabar”, – tikino N.Putinaitė.
Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir technologijų departamento direktorius Albertas Žalys nėra nusiteikęs taip optimistiškai: „Man atrodo, kad ne viskas taip paprasta, nes kelios šiuo metu svarstomos reformos vizijos tik iš pirmojo žvilgsnio atrodo vienodos. Dar teks daug diskutuoti, kol bus prieita prie vieningo sprendimo”. Direktoriui nerimą kelia tai, kad bus sunku įgyvendinti tikrą konkurenciją tarp aukštųjų mokyklų.
Praėjusią savaitę įvykusiame Prezidento Valdo Adamkaus ir premjero Gedimino Kirkilo susitikime, kuriame aptartos aukštojo mokslo problemos, V.Adamkus nuogąstavo, kas laukia kai kurių universitetų, kurie konkuruoti nesugebės. Premjeras patikino, kad taip nenutiks, nes Vyriausybė juos parems pereinamuoju laikotarpiu. Tad ko vertos kalbos apie konkurenciją?