Daugumą eglučių šventėms miškininkai užaugina specialiai, o ne kerta miškuose.
Kretingos urėdijos medelyne šiuo metu virte verda darbas – eglutės ruošiamos savo šventinei misijai.
Tikra ar dirbtinė?
Kretingos urėdija šių metų šventėms ketina parduoti apie 1 600 eglučių – panašiai tiek buvo parduota ir pernai. Didžioji eglučių dalis užauginama specialioje plantacijoje Mikoliškių kaime. Iš urėdijos miškų šventėms keliauja ir didelės eglės, kurios papuošia apskrities miestų centrines aikštes.
Kasmet vis pasigirsta nuomonių, jog žaliaskares galėtų pakeisti dirbtinės eglės kaip, pavyzdžiui, Palangoje. Tuomet esą mažiau nukentėtų ir taip retėjantys miškai. Patys miškininkai didelės žalos gamtai neįžvelgia, jei per šventes nukertama viena kita skarotoji.
„Tos eglės, kurios pastatomos ir puošiamos miestuose, jau yra sulaukusios savo amželio, o medienai nebetinka, nes yra šakotos. Surasti tinkamą eglę miške nėra sudėtinga, daug sunkiau ją sveiką iš miško pargabenti”, – sakė Kretingos urėdijos urėdas Antanas Baranauskas.
Anot pašnekovo, dirbtinė eglė per šventes neatstoja tikrosios žavesio.
„Mes per šventes įpratę prie tikros eglės, gal jaunesnė karta imlesnė naujoms tradicijoms. Miškams daug didesnę žalą daro juose pilamos šiukšlės”, – mano urėdas.
Iš urėdijos miškų atgabentos kalėdinės eglės papuoš Kretingos, Gargždų miestų aikštes, viena pastatyta ir prie naujojo Klaipėdos universiteto auditorijų ir paslaugų komplekso.
Pouliarėja eglutės vazonuose
Anot miškininkų, kasmet vis labiau populiarėja eglutės vazonuose, taip pat noriai perkamos ne tik įprastos eglutės, bet ir kiti spygliuočiai – pušelės, kėniai.
„Vos spėjame ruošti eglutes vazonėliuose – daug jų norinčiųjų. Žali medeliai vazonuose puoš namus dar ir po švenčių, tik nereikia jų laikyti pernelyg šiltai ir būtina nepamiršti palaistyti”, – sakė urėdijos medelyno viršininkas Leonardas Balčikonis.
Jo teigimu, iki pavasario išlaikytas eglutes vazonuose po to galima vėl grąžinti į gamtą – pasodinti savo sodyboje ar miške.