Dauguma šalies gyventojų vis dar nesimpatizuoja bendrajai ES valiutai
Nuslūgus emocijoms dėl neįsivesto euro, Lietuva turėtų toliau ieškoti būdų, kaip dar aiškiau informuoti visuomenę apie būsimus valiutos pokyčius. Tuo įsitikinę vartotojų teisių gynėjai, kurie iki šiol ir patys tik iš šalies stebėjo vykusią informacinę kampaniją.
Sklandaus proceso nebus
„Techniškai ir teisiškai Lietuvoje eurą galėtume įsivesti nuo artėjančių metų sausio 1-osios. Tačiau dabar teks sulaukti politinio sprendimo, kaip greitai vėl galėsim įsivesti eurą ir tam pradėsim rengtis. O prieš tai, žinoma, reikės vykdyti infliacijos kriterijų”, – teigė Lietuvos banko Tarptautinių ryšių departamento direktorius Stasys Kropas, kalbėdamas vakar Europos vartotojų centro surengtoje konferencijoje.
Jo nuomone, tinkamiausias laikas prisijungti prie euro zonos – 2010-ųjų sausio 1 diena. Trejų metų laikotarpis turėtų būti pakankamas pasirengti tam procesui, juolab kad daug žingsnių Lietuva jau žengė.
Vis dėlto tikėtis sklandaus ir lengvo proceso nevertėtų.
„Žmonės jau dabar pajuto, kad kainos Lietuvoje kyla, nors euras nebuvo įvestas. Kadangi kai kurios prekės Lietuvoje vis dar yra dukart pigesnės nei kitose ES šalyse, kainos neišvengiamai kils”, – įspėja S.Kropas.
Iki šiol euroskeptikų būrį daugiausia didino nuogąstavimai, kad įsivedus bendrąją valiutą kainos augs kaip ant mielių. Lietuvos banko atstovai visuomet akcentuodavo „oficialiąją statistiką”, pagal kurią eurą įsivedusiose šalyse kainos šoktelėjo vos 0,2 proc.
Tokios ateities vizijos Lietuvai nebeprognozuojamos, nes pripažįstama, kad kainos vis tiek vysis kitų ES šalių vidurkį.
Skeptikų gretos neretėja
Nuo 2002 metų vasario, kai 12 ES valstybių įsivedė eurą, ši valiuta tapo antroji pasaulyje ir pagal kai kuriuos aspektus net aplenkė silpnėjantį JAV dolerį. Ketverius metus kritęs euro kursas šiuo metu yra pasiekęs aukščiausią santykio su JAV doleriu ribą.
Tačiau stiprėjančios euro pozicijos Lietuvos piliečių simpatijų svarstyklių nenusveria. Spalio mėnesį atliktų apklausų duomenimis, teigiamas pasekmes prisijungus prie euro zonos mato tik 37 proc. respondentų, tuo tarpu 44 proc. mano, kad pasekmės bus neigiamos. Net 62 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad kainos, įvedus eurą, padidės, 77 proc. baiminasi būti apgauti, o 52 proc. bendrąją ES valiutą sieja su identiteto praradimu. Šiuo metu daugiau kaip pusė šalies gyventojų nepritaria greitam euro įvedimui.
„Nėra lengva įvesti valiutą, kuri neturi visuomenės pasitikėjimo. Būtina toliau informuoti gyventojus, nes naujų pinigų naudojimas prilygsta užsienio kalbos mokėjimui”, – įsitikinęs S.Kropas.
Jis pripažino, kad visuomenėje kylantys būgštavimai dėl kilsiančių kainų nėra visiškai be pagrindo, o sklandų valiutos pasikeitimo procesą galėtų garantuoti dar kurį laiką skelbiamos dvigubos kainos bei stebėsena, kokios kainos buvo litais ir kokios – eurais.
Stebėti kainų pokyčiai
Vokietijoje, kur euras cirkuliuoja jau ketverius metus, trys ketvirtadaliai pirkėjų vis dar verčia eurus į markes. Nostalgiją nacionalinei valiutai jaučia ir kitų euro zonos valstybių piliečiai, kurių nuomone, po euro įvedimo kainos šoktelėjo gana ženkliai.
Vartotojų organizacijos gana aktyviai įsitraukė stebėdamos procesą, kaip vyksta valiutų reforma. Kai kuriose valstybėse net buvo sudaryti „juodieji” sąrašai įmonių, kurios piktnaudžiavo apvalindamos kainas eurais.
Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos Ekonominių interesų gynimo skyriaus vedėja Lina Valančienė užsiminė, kad Austrija vienintelė tarp euro zonos narių įpareigojo prekybininkus kainas skelbti dviem valiutomis. Šioje šalyje, beje, kainų skirtumai prieš ir po euro įvedimo buvo mažiausi.
Vartotojų organizacijų aljanso atstovas Paulius Mereckas neslepia, kad iš beveik dviejų dešimčių Lietuvoje užregistruotų vartotojų teisių gynimo organizacijų tik viena dalyvavo projektuose informuojant visuomenę apie ją laukiančius pokyčius.
„Vartotojų organizacijos Lietuvoje dar nėra stiprios, tačiau mes planuojame prisijungti prie institucijų, informuosiančių apie eurą”, – žadėjo Vartotojų organizacijų aljanso atstovas.
Iki šiol apie eurą, P.Merecko nuomone, buvo kalbama pernelyg sudėtingais terminais, kurie daugumai vartotojų atrodė nesuprantami ir nemotyvuoti.
„Žmonės turi išgirsti aiškius argumentus, kodėl Lietuvai būtina įsivesti eurą. Galbūt mūsų ekonomika iš tiesų dar yra pernelyg trapi ir bet kokia pinigų reforma ją paveiktų neigiamai?” – svarstė organizacijos atstovas.
Apgaulės grėsmė – reali
M.Romerio universiteto Teisės fakulteto dėstytojas dr. Antanas Rudzinskas įsitikinęs, kad būsimojoje euro informacijos kampanijoje nemažai dėmesio reiktų skirti ne tik ekonominiams argumentams: „Žmonių nuogąstavimai dėl galimų apgavysčių nėra nepagrįsti. Tereikia prisiminti, kai įvedus litus vietoj metalinių litų aferistai sugebėdavo žmonėms įbrukti centus”.
A.Rudzinskas įspėja, kad euro įvedimo Lietuvoje ne mažiau kaip politikai laukia ir pinigų klastotojai. Remdamasis šalies teismų praktika, teisininkas lenkė pirštus skaičiuodamas, kiek bylų jau nukeliavo į teismą už pinigų klastojimą itin stambiais kiekiais.
Vien tik vienoje Kaune demaskuotoje pogrindinėje eurų spaustuvėje 2002-2004 metais buvo pagaminta 13 mln. suklastotų eurų, nusikaltėliai uždirbo 5 mln. litų. Dažniausiai falsifikuojami 50 kupiūros banknotai ir vieno euro monetos.
Kol kas šimtai tūkstančių padirbtų pinigų keliauja į kitas ES valstybes, tačiau, įsivedus eurą, falsifikatai plūs ir į Lietuvą.
„Vartotojai gali būti apgaudinėjami, ir ypač dviejų valiutų apyvartos laikotarpiu. Aferistai sugalvos, kaip mažiau informuotiems gyventojams įbrukti padirbtų pinigų”, – teigė M.Romerio universiteto Teisės fakulteto dėstytojas.
🙄