Planuojamos sankcijos gali pabloginti kaimyninių šalių verslo santykius
Kitą savaitę ES turėtų tarti galutinį žodį, ar Baltarusijai bus numatytos ekonominės sankcijos ir atšauktos muitų lengvatos, taikomos tam tikroms iš šios šalies eksportuojamoms prekėms. Nuogąstaujama, kad ekonominė kaimyninės valstybės izoliacija gali atsirūgti ir Lietuvos verslininkams.
Grėsmė lengvatoms
Briuselio nemalonę Minskas užsitraukė dėl profsąjungų veiklos suvaržymo ir tarptautinių įsipareigojimų nevykdymo. Prieš kelis mėnesius Didžioji Britanija, Prancūzija ir Skandinavijos valstybės ragino išplėsti sankcijas autoritarinio prezidento Aleksandro Lukašenkos vadovaujamai Baltarusijai panaikinant ES prekybos lengvatų sistemą.
Europos Sąjungos ekspertų komitetas praėjusią savaitę galutinai pritarė pasiūlymui dėl Bendrosios preferencijų sistemos Baltarusijai atšaukimo. Priėmus tokį sprendimą ši šalis nebeturėtų galimybių tam tikras prekes į ES šalis įvežti sumažintais muitais arba iš viso be muitų.
ES Tarybos Bendrosios preferencijų sistemos komiteto posėdyje šiam pasiūlymui nepritarė penkios Bendrijos narės, dvi susilaikė. Iki gruodžio 20 dienos šį sprendimą dar turi formaliai patvirtinti ES šalių nuolatinių atstovų komitetas, tačiau mažai tikėtina, kad sprendimas gali būti pakeistas.
Net jei Briuselis panaikins baltarusiams taikomas lengvatas, šiai valstybei dar bus duotas pusmetis, per kurį ji turės priderinti savo įstatymus prie įsipareigojimų, prisiimtų Tarptautinės darbo organizacijos pagrindu. Baltarusija jau suskubo skaičiuoti tokio sprendimo nuostolius, kurie per metus galėtų siekti apie 400 mln. eurų.
Baltarusijos nacionalinio susirinkimo tarybos tarptautinių reikalų ir nacionalinio saugumo komisijos vadovas Nikolajus Čerginecas paskelbė, kad šalis, jei bus pašalinta iš bendrosios preferencijų sistemos, praras 44 proc. eksporto. Skaudžiausios tokios permainos būtų 130 tūkst. tekstilės pramonės įmonių darbuotojų.
Prekių, kurioms būtų padidintas muitas, sąraše taip pat atsidurtų mineralinės trąšos, amoniakas, kai kurie medienos gaminiai.
Sprendimas būtų klaida
Lietuva griežtai pasisakė prieš Bendrosios preferencijų sistemos Baltarusijai atšaukimą motyvuodama tuo, jog Baltarusijos ekonominė izoliacija yra žalinga. ES įstatymų vykdomoji valdžia – Europos Komisija – pritarė lengvatų panaikinimui, tačiau tam prieštaravo kelios Rytų, Vidurio ir Pietų Europos šalys – ES narės, tarp jų – Lietuva ir Lenkija. Tačiau tokiam sprendimui priimti užtenka daugumos ES narių pritarimo.
Šią savaitę Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdyje dar kartą iškėlė Bendrosios preferencijų sistemos atšaukimo Baltarusijai klausimą akcentuodamas, kad priimti sprendimą šiuo metu būtų klaida.
Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, ministras pabrėžė, kad šis klausimas yra politinis ES sprendimas, kuris gali turėti neigiamų politinių pasekmių.
P.Vaitiekūno teigimu, Baltarusija stovi kryžkelėje tarp Rytų ir Vakarų. Neigiamus padarinius pirmiausiai pajustų paprasti Baltarusijos žmonės.
„Ekonominių santykių ribojimas gali neigiamai paveikti Baltarusijos visuomenės požiūrį į Europos Sąjungą. Tikiu, kad Baltarusija turi europietišką ateitį, ir tą mes visi ne kartą esame pareiškę”, – teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Praras dalį pajamų
Lietuvos verslininkai neabejoja, kad panaikinus lengvatas Baltarusijai neigiamo sprendimo padarinius pajus ir mūsų šalis.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atstovai taip pat laikosi nuomonės, kad nevertėtų taikyti tokių griežtų priemonių.
Verslininkai suskubo rengti susitikimus su politikais, diplomatais ir Europos Parlamento nariais prašydami jų tarpininkauti ir persvarstyti šį klausimą.
Gintaras Morkis, LPK generalinio direktoriaus pavaduotojas, įsitikinęs, kad nors formaliai vertinant, lengvatų panaikinimą tiesiogiai turėtų pajusti tik Baltarusija, tačiau toks sprendimas svarbus ir kitoms verslo ryšius su šia valstybe palaikančioms šalims, tarp jų – ir Lietuvai.
„Padidėjus muitams, pabrangs kai kurios iš Baltarusijos eksportuojamos prekės, todėl jų srautas į ES gali gerokai sumažėti. Tokiu atveju sumažės ir jų tranzitas per Lietuvą, o mes prarasime dalį pajamų”, – užsiminė G.Morkis ir pripažino, kad kol kas įvertinti tokio sprendimo žalą mūsų šalies ūkiui gana sudėtinga.
Muitai brangins žaliavas
Iki šiol su Baltarusija gana aktyvius verslo ryšius palaikė mūsų šalies tekstilės įmonės, kurių dalis kaimyninėje valstybėje yra įkūrusios savo antrines įmones ar susiradusios partnerius.
Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATĮA) generalinio direktoriaus pavaduotojas Linas Lasiauskas teigė, kad tekstilininkai vieni pirmųjų pajustų draudimo padarinius. Iki šiol nemažai tekstilės įmonių importuoja iš Baltarusijos verpalus, kitas gamyboje naudojamas žaliavas. Jeigu muitai būtų padidinti, pabrangtų importuojamos žaliavos, o kartu ir galutinės produkcijos savikaina. Baiminamasi, kad dėl to sumažėtų ir mūsų šalies įmonių konkurencingumas.
„Tokie sprendimai tikrai nepaskatins nei verslo santykių, nei demokratinių procesų Baltarusijoje. Lengvatų panaikinimą pirmiausia pajustų gyventojai, o ne įpareigojimų nevykdanti valdžia”, – įsitikinęs LATĮA atstovas.
Galimybė ateities verslui
Nebe pirmus metus Baltarusijoje dirba didžiausia Baltijos šalyse sportinės aprangos, avalynės bei įrangos gamybos bendrovė „Audimas”. Kauno įmonės valdybos pirmininkas Rimvydas Povilaitis teigė, kad lengvatų panaikinimas Baltarusijai neigiamos įtakos bendrovei neturės, nes čia pagamintiems gaminiams nėra taikomos preferencijos sistemos nuolaidos.
„Baltarusijoje atliekame tik dalį gamybos operacijų. Apdirbti sportinių gaminių pusfabrikačiai į Lietuvą įvežami be jokių nuolaidų. Kitos aukštųjų technologijų operacijos vykdomos Lietuvoje”, – aiškino R.Povilaitis.
Muitų lengvatų panaikinimas galbūt netgi galėtų būti naudingas „Audimui”, nes į Baltarusiją gamybą yra perkėlusios ir daugiau Vakarų Europos įmonių, kurios įveždamos žaliavas, o išveždamos gaminius moka mažesnius muitus.
Tačiau, anot „Audimo” valdybos pirmininko, bet kokie drastiški sprendimai nebus naudingi abipusiams Baltarusijos ir ES, o kartu ir Lietuvos, verslo santykiams.
„Audimas” Baltarusijoje, Volkovyske, turi įsteigęs antrinę įmonę, o per artimiausius tris mėnesius ketina atidaryti dar vieną cechą, kur jau baigiamas remontas ir montuojami įrengimai. Vis dėlto labai didelės investicijos kaimyninėje valstybėje neplanuojamos.
„Gamybos pajėgumų sparčiai nedidinsime. Tiesiog pasiliekame galimybę ateityje aktyviau plėtoti verslą, jeigu tam bus palankesnės sąlygos”, – užsiminė R.Povilaitis.
Nors kauniečiai yra patenkinti kaimyninėje šalyje atliekamų užsakymų kokybe, tačiau sudėtingesni gamybos etapai ir ateityje bus vykdomi tik Lietuvoje. Baltarusijoje kol kas atliekama mažiau kaip 5 proc. „Audimo” gamybos apimčių.
Galima Minsko reakcija
Verslininkams belieka apgailestauti, kad politiniai klausimai net ir Europos Sąjungoje trukdo verslui.
„Apmaudu, kad dėl politinių sprendimų nukenčia verslininkai, kurie stengiasi plėtoti verslą, užmegzti ryšius su partneriais užsienyje. Verslas yra verslas, o politika – politika. Mūsų nuomone, su kaimyninėmis valstybėmis reikia palaikyti kuo glaudesnius verslo ryšius, nepaisant, kokie politiniai procesai ten vyksta”, – įsitikinęs LATĮA atstovas L.Lasiauskas.
Kadangi toks sprendimas buvo gana netikėtas ne tik Baltarusijai, bet ir Lietuvai, verslininkai ketina detaliau paskaičiuoti, kiek jis tiesiogiai turės įtakos įmonėms, įkurtoms mūsų šalies verslininkų Baltarusijoje, kur pagaminta produkcija eksportu atkeliauja į Lietuvą ir kitas ES šalis. Manoma, kad gali kilti problemų bendrovėms, kurios iš kaimyninės valstybės atsiveža ne galutinę produkciją, o tik pusgaminius.
Be to, nuogąstaujama, kad įvestos sankcijos gali sukelti ir audringą Minsko reakciją. Verslininkai neatmeta galimybės, kad verslo santykiai su Baltarusija gali pašlyti, šiai pabloginus importo iš ES sąlygas ir padidinus importo muitus.
Apšilę verslo santykiai
Iki šiol verslo aplinka Baltarusijoje vertinta labai atsargiai.
„Verslininkai žino, kad situacija kaimyninėje šalyje nėra gera. Net galima kalbėti apie tam tikras baimes kurti ten savarankiškas ar bendras įmones, nes investuotojai neturi jokių garantijų”, – užsiminė LPK generalinio direktoriaus pavaduotojas G.Morkis.
Be to, į Baltarusiją besidairantys verslininkai nejaučia jokio vietos valdžios suinteresuotumo pritraukti investicijas, kurti bendras įmones ir tokiu būtu atsidaryti duris į ES rinką.
„Ne kartą siūlėme įvairius bendrus Lietuvos ir Baltarusijos verslo projektus, tačiau jų taip ir nepavyko įgyvendinti. Net jeigu pavyksta gauti pritarimą aukščiausiuose politikos sluoksniuose, žemesnėse institucijose visos iniciatyvos užgęsta. Šiuo metu Baltarusijoje susiklosčiusi situacija tikrai nėra palanki ekonominei dinamikai, nors mūsų šalies verslininkai aktyviai domisi investavimo galimybėmis”, – teigė LPK atstovas.
„Audimo” valdybos pirmininkas R.Povilaitis neslėpė, kad verslo aplinka Baltarusijoje nėra itin palanki dėl gana didelės politinės rizikos: „Iš Baltarusijos trauktis neketiname. Tikimės, kad ateityje, jeigu susiklostytų palankesnė politinė situacija, turėsime didesnes galimybes čia dirbti. Šiuo metu turimas įdirbis padėtų mums sparčiau plėstis”.
L.Lasiausko nuomone, per pastaruosius metus verslo sąlygos Baltarusija po truputį gerėja. Tai liudija vis daugiau pasitaikančių faktų, kai tekstilės įmonės ryžtasi dalį gamybos perkelti į Baltarusiją. Kai kurios įmonės perka įmones, kai kurios – tik nuomoja įrenginius ar ieško partnerių daliai užsakymų įvykdyti.
Tiesa, kol kas į kaimyninę šalį koją įkėlė vos kelios stambios tekstilės ir aprangos įmonės, viena kita smulki bendrovė.