Lietuvos ambasadorė Airijoje I.Bričkovskienė tikina, kad daugelis lietuvių čia atvyko neilgam – tik užsidirbti
Lietuvos ambasadorė Airijoje Izolda Bričkovskienė jau trejus metus rūpinasi į šią šalį geresnio gyvenimo ieškoti išvykusių lietuvių reikalais. Dvejus metus ji dirbo laikinąja reikalų patikėtine, o jau beveik metus eina ambasadorės pareigas. Jos bei Airijos lietuvių bendruomenės ir Vilniaus savivaldybės iniciatyva šiemet artėjant šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams įgyvendintas gražus projektas – praėjusią savaitę vienu metu Lietuvos sostinėje, Rotušės aikštėje, ir Dubline įžiebtos vienodos eglutės, o aikštės sujungtos televizijos tiltu. Ši akcija sušildė Airijoje gyvenančių tautiečių širdis, parodė, kad jie nėra užmiršti Tėvynėje, laukiami sugrįžtant.
Su I.Bričkovskiene kalbėjomės apie tai, kaip lietuviams sekasi Airijoje.
– Savo dviejų dienų vizito Lietuvoje praėjusią savaitę metu buvote susitikusi su švietimo ir mokslo ministre Roma Žakaitiene. Kokias aktualias lietuviams migrantams, gyvenantiems Airijoje, problemas aptarėte?
– Pagrindinė pokalbio tema buvo Airijoje dirbančių ir gyvenančių lietuvių švietimas. Šiuo metu jau veikia 4 lituanistinės savaitgalio mokyklos miestuose, kur įsikūrę daugiausiai lietuvių – Dubline, Korke, Galvėjuje ir Dundalke, jas lanko per 300 vaikų. Tačiau tiek mokyklų neužtenka, norinčiųjų jose mokytis yra daugiau. Dar dvi mokyklėlės pradės savo veiklą artimiausiu metu Limerike ir Port Lyše. Šioms įstaigoms trūksta mokytojų, kyla problemų dėl vadovėlių, mokymo programų.
– Kokios, Jūsų akimis, kitos svarbiausios problemos, su kuriomis susiduria mūsų tautiečiai? Ar jas sprendžiant sulaukiate paramos iš Lietuvos atsakingų institucijų?
– Manau, kad lietuviams, atvykusiems į Airiją, labiausiai trūksta informacijos. Visų pirma – apie galimybes sugrįžti į gimtinę ir ten įsidarbinti, todėl atsirado būtinybė Dubline steigti informacinį centrą. Šį projektą svarstome ir planuojame įgyvendinti kartu su Airijos lietuvių bendruomene, Užsienio reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, prisijungs ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Žemės ūkio ministerija parodė iniciatyvą ir rengia seminarų ciklą Airijos lietuviams apie galimybes kurtis ir pradėti savo verslą Lietuvos kaime.
– Kiek lietuvių šiuo metu gyvena ir dirba Airijoje? Oficiali statistika lyg ir skelbia, jog apie 120 tūkst. O kaip yra iš tiesų? Ar tikrai, kaip teko skaityti internete, kai kurie miesteliai jau tapo kone lietuviški, nes ten tiek daug migrantų iš Lietuvos?
– Oficialios lietuvių migracijos statistikos nėra, tačiau skaičiuojama, kad šiuo metu Airijoje gyvena daugiau kaip 100 tūkst. Lietuvos piliečių. Šie skaičiavimai paremti Airijos socialinio draudimo numerių, išduotų Lietuvos piliečiams, skaičiumi. Jų jau išduota apie 70 tūkst. Pridėjus dar apytikrį jų sutuoktinių, vaikų, kitų šeimos narių, atvykusių kartu, bet neregistruotų Airijos socialinio draudimo sistemoje, skaičių susidarytų minėtas 100 tūkstančių.
Iš tiesų daugiausiai lietuvių susitelkę Dubline ir aplinkui jį, tačiau netrūksta ir gyvenančių bei dirbančių mažesniuose miesteliuose. Ten jie, kaip atvykėliai iš svetur, paprasčiausiai labiau matomi, gal todėl susidaro toks įspūdis.
– Kaip sugrąžinti migrantus atgal į Tėvynę?
– Džiugu, kad kuriamos iniciatyvos šiam tikslui pasiekti.Tai rodo, kad į augančią lietuvių migraciją nežiūrima abejingai. Svarbiausia, kad pasiūlymai būtų tikri, nuoširdūs, o ne formalūs, vien tam, kad kažkas pliusiuką užsidėtų. Dažnai ne geresnio atlyginimo galimybė, o pagarba žmogui, jausmas, kad esi laukiamas, reikalingas savo šaliai ir gali kažką nuveikti jos labui, gali turėti lemiamą įtaką migrantų apsisprendimui sugrįžti į Tėvynę.
– Su kokiomis kliūtimis susiduria tie, kurie nori sugrįžti į Lietuvą?
– Kaip jau minėjau, trūksta informacijos. Visi lietuviai, kurie kreipiasi į Lietuvos ambasadą dėl sugrįžimo į Lietuvą, sulaukia patarimo. Tačiau trūksta duomenų apie situaciją darbo rinkoje, galimybes įsidarbinti Lietuvoje, apie atlyginimus. Juk kai kuriose srityse, pavyzdžiui, statybose, atlyginimai jau mažai kuo skiriasi nuo airiškų.
Apie tai ne kartą diskutavome su Verslininkų konfederacijos atstovais, darbo biržų specialistais, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu. Informacinis centras, kuris bus kuriamas, tikrai galėtų daug prisidėti palengvinant žmonių apsisprendimą dėl sugrįžimo. Jau dabar girdime, kad lietuviai iš Airijos grįžta į Lietuvą, čia pradeda ar tęsia Airijoje pradėtą verslą.
– Kuo dažniausiai lietuviai Airijoje nusivilia? Ar iš tiesų ten viskas rožėmis klota? Sprendžiant iš Jūsų raginimo spaudoje neskubėti krautis lagaminų, o jei jie sukrauti, gerai pagalvoti, ar tikrai verta vykti į šią šalį, taip nėra?
– Manau, kad viskas gyvenime pasiekiama darbu ir pastangomis. Laimės ieškotojų, kurie važiuotų į Airiją įsivaizduodami, jog ten laukia aukso kasyklos, pastaraisiais metais gerokai sumažėjo. Prieš porą metų jų tikrai netrūko. Pastebime, kad vis mažiau lietuvių kreipiasi į ambasadą su prašymu padėti sugrįžti į namus, nes Airijoje jiems nepasisekė.
Daugelis dabar važiuoja susirinkę informaciją ne tik apie airiškus atlyginimus, bet ir apie pragyvenimo išlaidas, kurios čia yra gerokai didesnės. Dažniau vykstama pas čia jau įsitvirtinusius draugus, giminaičius. Į Airiją važiuoja daugiausiai jauni žmonės, kuriuos čia atveda ne vien galimybė gerai uždirbti, bet ir išbandyti save, naujas galimybes, pagyventi svetur, įgyti naujos patirties. Jei nelabai sekasi, jie važiuoja kitur, į kitą šalį, nebūtinai grįžta į Lietuvą.
– Kokios šiuo metu jaučiamos tendencijos, ar lietuvių dauguma atvyksta trumpesniam laikotarpiui, užsidirbti, o paskui planuoja sugrįžti į gimtinę, ar kuriasi ilgesniam laikui?
– Ambasados pastebėjimu, atvykstama dažniausiai keleriems metams. O tai, kad kuriasi įvairios lietuvių organizacijos, tik patvirtina, jog lietuviai apsistojo čia trumpam, nenori pamiršti Lietuvos, jos kultūros, papročių. Ir iš tiesų jie puikiai garsina Lietuvos vardą.
Lietuvių įvaizdis Airijoje neblogas, jie čia yra gerbiami ir vertinami kaip geri specialistai. Migrantai iš Lietuvos nenori užsidaryti siaurame savo interesų rate, bet siekia gyventi kuo visavertiškesnį gyvenimą. Airijoje yra susibūrusi labai stipri ir aktyvi Airijos lietuvių bendruomenė, veikia jos skyriai ir kituose didesniuose Airijos miestuose, kur gyvena daugiau lietuvių.
Turime lietuviško folkloro ansamblį „Lietuviškas dobilas”, fotomanų draugiją, du kartus per mėnesį leidžiamas specialus laikraštis „Saloje”. Beveik kiekviename didesniame mieste yra lietuviškų parduotuvių, kuriose galima įsigyti iš Lietuvos atgabentų produktų. Dubline, Šv. Andriaus bažnyčioje, įsikūrusi ir lietuviška parapija.
Daugelis atvykėlių tik atvažiavę į Airiją tampa tikrais Lietuvos patriotais. Netgi rengiamas konkursas „Geriausia, ką turime Airijoje”. Čia gyvenantys tautiečiai renka metų atradimą, geriausią lietuvišką renginį, yra nominacija už geriausią Lietuvos įvaizdžio pristatymą ir panašiai.
– Ar lietuviai daugiausiai dirba samdomą darbą, ar bando kurti ir savo verslą?
– Nemažai atvykėlių iš svetur, taip pat ir lietuvių, bent jau iš pradžių dirba nekvalifikuotą darbą, dažnai aptarnavimo, paslaugų srityje – viešbučiuose, statybose, parduotuvėse, maitinimo įstaigose. Mažai lietuvių dirba žemės ūkyje. Tačiau netrūksta ir pagal specialybę įsidarbinusių kvalifikuotų statybininkų, gerai įsitvirtinti pavyksta informacinių technologijų specialistams, mokslininkams.
Airijoje yra keli šimtai lietuvių, turinčių savo verslą. Čia netgi susikūrusi ir veikia Airijos lietuvių verslininkų asociacija. Ji padeda ambasadai rengti galimybių investuoti Lietuvoje forumus, organizuoja Lietuvos pristatymus, airių verslo misijas į Lietuvą.
– Internete lietuviai teiraujasi vieni kitų, kaip Airijoje susituokti, kokių reikia dokumentų, kur kreiptis, kiek tai trunka. Atrodytų, elementari informacija, bet jos, matyt, trūksta. Gal tokiu atveju į pagalbą galėtų ateiti ambasada? Ar jūs, kaip ir kitose šalyse, kur gyvena daug lietuvių, turite mažai konsulinių darbuotojų ir krūvas darbo, kurio ir taip nesuspėjate atlikti?
– Šiuo metu Lietuvos ambasadoje Airijoje dirba du konsuliniai darbuotojai, teikiantys Lietuvos piliečiams įvairią konsulinę pagalbą. Darbo krūvis dėl didelio migrantų skaičiaus iš tiesų yra nemažas. Tose srityse, kur yra galimybės, mums labai daug talkina Airijos lietuvių bendruomenė. Ji yra sukūrusi internetinį puslapį, kuriame kiekvienas gali pasiteirauti jam aktualia tema, užduoti klausimą. Prie šio puslapio rengimo prisijungia ir ambasada.
Be to, ambasados konsuliniai darbuotojai turi dar vieną papildomą galimybę jų kompetencijos ribose bendrauti su lietuviais migrantais – per internetinius pačios ambasados ir Užsienio reikalų ministerijos puslapius. Juose taip pat yra nemažai naudingos informacijos. Airijoje gyvenantys lietuviai atsakymus į jiems rūpimus klausimus gali rasti ir laikraštyje „Saloje”.