Naujausiais nepriklausomo vagysčių iš parduotuvių tyrimo „Vagysčių iš Europos parduotuvių barometras” (VEPB) duomenimis, Europos prekybininkai dėl vagysčių iš parduotuvių praėjusiais metais prarado 29 milijardus eurų, o tai kiekvienam Europos šeimos ūkiui kainavo 220 eurų.
Šiemet Vakarų Europoje nuostoliai sumažėjo 0,8%, kai tuo tarpu Centrinėje Europoje nuostoliai išaugo 2,3%- nuo 1,32% iki 1,35%. Baltijos šalyse nuostoliai padidėjo nuo 1,27% iki 1,32%, t.y., daugiausiai visoje Europoje- net 3,9%.
Bendri Europos prekybininkų 2006 metais patirti nuostoliai mažėjo. Ši tendencija stebima jau penktus metus iš eilės. Prekybininkų nuostoliai, prieš penkis metus siekę 1,45% visos apyvartos, 2006m. sumažėjo iki 1,24% arba 14,5%.
Šiemet nuostoliai mažėjo lėčiausiai. Šis faktas akivaizdžiai liudija, kad Europos prekybininkai ir toliau turėtų būti atviri naujovėms, investuoti į nuostolių prevencijos sistemas ir aktyviai kovoti prieš vagystes iš prekybos vietų.
VEPB teigiama, kad Europos prekybininkai 2006m. į parduotuvių apsaugos sistemas investavo 8 milijardus eurų. Šių metų ir anksčiau atlikti tyrimai visoje Europoje nustatė tiesioginį ryšį tarp investicijų į parduotuvių apsaugą augimo ir mažėjančių nuostolių.
Didžiausius, nors ir mažėjančius, nuostolius prekybininkai patiria dėl nusikalstamos klientų veiklos. Tokios veiklos pasekmės- 14,16 milijardų prarastų eurų. Šie nuostoliai šiemet sudarė 48,8% visų nuostolių, pernai- 49,2%.
Šiais metais ir toliau augo darbuotojų padaromų vagysčių dalis. „Savi vagys” prekybininkams kainavo 8,93 milijardus eurų. Tai šiais metais sudarė 30,7% visų nuostolių, pernai- 29,9%. 6,2% nuostolių yra patiriami dėl tiekėjų kaltės, 14,3% dėl administravimo klaidų. Tai reiškia, kad 85,7% nuostolių priežastis yra nusikalstama veikla.
Pagal šalis
Penkiolikos šalių prekybininkų nuostoliai padidėjo, šešių- sumažėjo, o trijų- nepakito. Labiausiai nuostolius sumažino Didžiosios Britanijos prekybininkai (nuo 1,38% visos apyvartos 2005m. iki 1,33% 2006m.). Mažiausius nuostolius patyrė Šveicarijos (0,92%) ir Vokietijos (1,07%) prekybininkai. Daugiausiai nuostolių patyrė Čekijos (1,42%), Slovakijos (1,40%) ir Vengrijos (1,38%) prekybininkai.
Vakarų Europoje didžiausius nuostolius patyrė Suomijos ir Portugalijos (1,34%), Didžiosios Britanijos ir Graikijos (1,33%), Švedijos (1,32%), Prancūzijos, Norvegijos ir Ispanijos (1,29%) prekybininkai. Baltijos šalių prekybininkų patirti nuostoliai, nors nuo praėjusių metų ir išaugo labiausiai Europoje, tačiau nėra patys didžiausi. Už Baltijos šalių prekybininkus didesnius nuostolius patyrė 7 šalių prekybininkai iš Suomijos, Graikijos, Didžiosios Britanijos, Portugalijos ir kitų.
Įsigali prekių ženklinimas gamyboje
Beveik 74% Europos prekybininkų imasi arba ketina imtis priemonių, apsaugančių prekes nuo vagysčių. Viena jų- elektroninė prekių apsauga ir prekių ženklinimas gamybos metu.
2006 metų VEPB teigiama, jog prekių žymėjimas gamyboje sparčiai vystosi ir populiarėja. 43,5% respondentų jau saugo savo prekes šiuo būdu, o dar 30,4%, tikimasi, pradės naudotis šiuo apsaugos sprendimu per ateinančius du metus. 16,3% prekių yra pažymimos gamybos metu. Šis prekių apsaugos būdas patinka ir pirkėjams, ir prekybininkams, nes padeda efektyviai kovoti su vagystėmis iš parduotuvių.
VEPB 2006 faktai:
– Šeštasis „Vagysčių iš Europos parduotuvių barometras” apima 25 šalis. 2004-aisiais pirmą kartą įtrauktos 7 Centrinės Europos šalys: Lenkija, Čekija, Vengrija, Slovakija, Lietuva, Latvija ir Estija.
– Tyrime dalyvavo 446 didžiųjų Europos mažmenininkų, valdančių 28297 parduotuves, kurių bendra apyvarta yra 422,19 milijardai eurų per metus. Tai sudaro 18% Europos mažmeninės prekybos rinkos.
– Vidutiniai nuostoliai (parduotuvių praradimai dėl vagysčių ir kitų netekčių) sumažėjo nuo 1,25% bendros apyvartos 2005m. iki 1,24% 2006m. Šis pokytis yra nedidelis, lyginant su pokyčiu tarp 2005m. ir 2004m., kai nuostoliai sumažėjo nuo 1,34% iki 1,25%.
– 2006 metais nuostoliai siekė 29,038 milijardus eurų, pernai- 28,938 milijardus eurų, o 2004-aisiais- 30,783 milijardus eurų.
– Vagystės, padaromos pirkėjų, šiek tiek sumažėjo, bet tai vis dar yra populiariausios vagystės, dėl kurių patiriami 48,8% visų nuostolių. Personalo vagystės truputį padidėjo ir jų padaromi nuostoliai siekia 30,7%.
– Mažmenininkų investicijos į saugą ir nuostolių prevenciją per metus išaugo 356 milijonais eurų ir pasiekė 7,99 milijardų eurų sumą. Tai rimtas atsakas į prekybinius nusikaltimus.
– Vagystės iš parduotuvių kainavo 220 eurų kiekvienam namų ūkiui Europoje, t.y., 71,23 eurus kiekvienam asmeniui visose 25-iose tyrime dalyvavusiose Europos šalyse.
– Prekybininkų patirtis visoje Europoje buvo panaši: labiausiai vagiamos buvo populiariausių prekinių ženklų prekės, brangios prekės pramogoms, laisvalaikiui, asmeninei priežiūrai, taip pat rūbai, alkoholis ir elektroninės prekės.
– Elektroninis prekių žymėjimas sparčiai vystosi. 43,5% respondentų naudoja šią prekių apsaugos priemonę, o 30,4%, tikimasi, pradės naudoti per ateinančius 2 metus.
– Trečdalis Europos prekybininkų tikisi pradėti naudoti RFID per ateinančius 2 metus. Apie 15,5% pradės naudoti per 12 mėnesių, kiti 22,1%- per ateinančius 2 metus.
– Nors Slovakijoje nuostoliai per metus nepakito, Lenkijoje ir ypač Baltijos šalyse 2006m. išaugę nuostoliai nulėmė bendrų nuostolių padidėjimą ir Centrinėje Europoje- čia jie išaugo nuo 1.32% iki 1.35%.
– Baltijos šalyse nuostoliai padidėjo nuo 1,27% iki 1,32%, t.y., daugiausiai visoje Europoje- net 3,9%.