Specialistai teigia, kad Lietuvoje nėra pagrindo panikuoti dėl galimo radiacijos padidėjimo
Londone yra du lietuviai, kurie gali būti užkrėsti radioaktyviuoju poloniu. Jie stebimi britų medikų. Tačiau, specialistų tvirtinimu, labai maža tikimybė, kad toks užkrėtimas gali būti itin pavojingas tų žmonių sveikatai.
Lietuvos radiacinės saugos centro atstovai tikina, kad panikai jokio pagrindo nėra.
Dirba įtarimų sukėlusiame viešbutyje
Lietuvos ambasada Didžiojoje Britanijoje vakar pranešė, kad teikiama konsultacinio pobūdžio pagalba Londono viešbutyje „Millenium” dirbantiems lietuviams, kurie sunerimo dėl galimo apsinuodijimo radioaktyviu poloniu. „Į mus kreipėsi keli lietuviai, dirbantys tame viešbutyje, nes yra sunerimę, ar jie buvo užkrėsti, ar ne”, – „Kauno dienai” sakė ambasadorius Londone Vygaudas Ušackas.
Jis griežtai atsisakė įvardyti kokios yra tų lietuvių tapatybės, iš kur kilę, ką dirba viešbutyje. Nepranešta netgi, kokios lyties yra sunerimę lietuviai.
Spėjama, kad radioaktyvus elementas polonis-210, kuriuo viešbučio „Millenium” bare lapkričio pradžioje buvo mirtinai apnuodytas buvęs Rusijos Federalinės saugumo tarnybos darbuotojas Aleksandras Litvinenka, galėjo paveikti ir viešbutyje dirbančius žmones.
„Kauno dienos” žiniomis, dėl galimo savo organizmo apšvitinimo yra sunerimę du kambarių tvarkytojais arba indų plovėjais dirbantys lietuviai.
Anot V.Ušacko, lietuviai, kaip ir kiti viešbučio darbuotojai, buvo patikrinti britų sveikatos apsaugos specialistų. „Man paskambinę lietuviai tvirtino, kad jų organizmuose rasta nežymi radiacija, kuri, kaip oficialiai pranešta, yra per maža, kad sukeltų kokius nors ankstyvus simptomus arba turėtų įtakos ilgalaikiam sveikatos sutrikimui”, – sakė ambasadorius.
Tačiau visi viešbučio darbuotojai yra stebimi medikų. Galutinės išvados dėl jų sveikatos būklės bus pateiktos vėliau, greičiausiai tik po kelių savaičių.
Stebi kelis šimtus žmonių
Londone įsikūrusios kitų šalių ambasados taip pat ieško savo piliečių, kurie lankėsi ar dirbo viešbutyje „Millenium” tuo metu, kai čia buvo apnuodytas A.Litvinenka. Didžiosios Britanijos nacionalinė sveikatos tarnyba aiškinasi, kiek žmonių galėjo nukentėti dėl A.Litvinenkos nunuodijimo.
Vakar dienos duomenimis, patikrinta daugiau kaip du šimtai įvairių tautybių žmonių. Tačiau nė pas vieną nerasta tokios dozės, kuri galėtų būti itin pavojinga tų asmenų ar aplinkinių gyvybei.
Buvęs Rusijos žvalgybininkas, aršus Kremliaus kritikas, 43 metų A.Litvinenka, dėl kurio gyvybės gydytojai kovojo tris savaites, mirė lapkričio 23-iąją. Prieš pat mirtį jis savo nužudymu apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Kremlius neigia, kad yra susijęs su A.Litvinenkos mirtimi. Britų ir rusų teisėsauga atlieka šios mįslingos žūties tyrimą.
Tyrimas brangus
Lietuvos radiacinės saugos centro direktoriaus pavaduotojas Gendrutis Morkūnas „Kauno dienai” sakė, kad pastarosiomis dienomis į šią įstaigą telefonu kreipėsi nemažai žmonių, sunerimusių dėl galimo radiacijos poveikio. „Bet nevertėtų panikuoti. Tam tikras susirūpinimas gali kilti tik vienam kitam lietuviui, dirbančiam Londone ar kituose Europos miestuose ir vietose, kur rasta padidinta polonio koncentracija. Lietuvoje tokių vietų neaptikta”, – pastebėjo G.Morkūnas.
Anot jo, prieš kelias dienas į Radiacinės saugos centrą paskambino vienas lietuviškai kalbantis vyras iš Londono ir paklausė, ar galėtų atvykti pasitikrinti savo organizmo. „Kol kas jo nesulaukėme. Galiu tik įtarti, kad galbūt tai vienas žmonių, dirbančių tame nelemtame viešbutyje, bet negaliu to tvirtinti. Galbūt jis pas mus apsilankys, kai Kalėdoms atvyks į Lietuvą”, – spėjo Radiacinės saugos centro direktoriaus pavaduotojas.
Pasak jo, pasitikrinti, ar organizme nėra per didelės polonio dozės, Lietuvoje galima tik šiame centre. „Tai gana sudėtingas, ilgalaikis ir brangus tyrimas, kuris atliekamas tik tais atvejais, kai yra tikrai pagrįstų įtarimų, jog žmogus galėjo kokiu nors būdu apsinuodyti poloniu”, – teigė G.Morkūnas.
Lietuvos radiacinės saugos centras taip pat teikia visą turimą informaciją apie polonio poveikį žmogui ir paskutinių tyrimų, atliekamų Didžiojoje Britanijoje, rezultatus.
Medžiagos yra visur
Radiacinės saugos centras informavo, kad polonio-210 radionuklidą 1898 metais uranite atrado garsi radioaktyvumo tyrinėtoja Marija Kiuri, todėl jis pavadintas mokslininkės gimtinės – Lenkijos – garbei. Yra ne vienas polonio izotopas, tačiau tik šis, žymimas Po-210, yra svarbiausias dėl galimo poveikio žmogui.
Po-210, kaip ir tokie žinomi radionuklidai, kaip radis-226 ir radonas-222, susidaro skylant visur gamtoje esančiam uranui-238. Todėl ir Po-210 yra visur – vandenyje, grunte, maiste, žmonių kūnuose, ore. Tačiau ten jo kiekiai yra labai maži. Net urano rūdoje jo yra tik 0,1 miligramo vienoje tonoje. Todėl išgauti bent kiek didesnių Po-210 kiekių iš gamtos neįmanoma – kur kas daugiau jo atsiranda dirbant branduoliniams reaktoriams ir dalelių greitintuvams.
Po-210 spinduliuoja alfa daleles, kurias sulaiko lapas popieriaus arba keli centimetrai oro, todėl žmogui yra pavojingas tik tada, kai patenka į organizmą jį įkvepiant ar praryjant su maistu bei per pažeistą odą ar gleivinę. Tačiau žmogaus organizme jis, palyginti su kitais radionuklidais, yra labai pavojingas – duoda didelę apšvitos dozę. Ne žmogaus kūne Po-210 visai nepavojingas.
Po-210 pusėjimo trukmė yra 138 paros, tačiau žmogaus organizme jo kiekis pusiau sumažėja per 50 parų, nes žmogaus organizmas nuo Po-210 valosi daugiausia per šlapimą bei išmatas.
„Kadangi Po-210 yra visur, jis patenka į visų žmonių organizmus ir lemia vienokias ar kitokias apšvitos dozes. Labiausiai jis koncentruojasi tabako lapuose, kerpėse, jūros moliuskuose ir vėžiagyviuose, todėl didžiausias apšvitos dozes dėl Po-210 gauna rūkaliai, jūros gėrybių mėgėjai ir šiaurės šalių gyventojai, valgantys kerpėmis mintančių elnių mėsą. Esant mažoms apšvitos dozėms, nebus galima nustatyti ūmių spindulinės ligos simptomų, minėta apšvita gali tik padidinti riziką susirgti vėžiniais susirgimais”, – „Kauno dienai” pasakojo G.Morkūnas.