Politikams ir visuomenei aktyviai agituojant už atominės energetikos perspektyvas, Europos Parlamento narė M.Starkevičiūtė abejoja šios idėjos racionalumu
Pastarosiomis savaitėmis įvairiuose valdžios ir verslo sluoksniuose nemažai kalbėta apie „firmines” mūsų šalies problemas – energetinį saugumą, naują energetikos strategiją, Ignalinos AE darbo pratęsimą ir naujos jėgainės statybą.
Debatus iš Briuselio stebinti europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė kai kuriuos mūsų politikų ir verslo galingųjų siūlymus vertina gana skeptiškai.
– Kokios galimybės pratęsti Ignalinos AE II bloko darbą, ar verta siekti susitarimų inventorizavimo?
– Istorija apie atominės elektrinės uždarymo atidėjimą jau įgauna anekdotinį pobūdį, nes valstybės vardu priimami sprendimai prieštarauja vieni kitiems. Atominės elektrinės uždarymas yra numatytas ES stojimo sutartyje, norint ją pakeisti reikia, kad tam pritartų visos šalys narės.
Sunku įsivaizduoti, kad prašymas peržiūrėti ES sutartį būtų sutiktas palankiai, nes tai reikštų, jog ES sutartis nebegalioja.
Faktiškai mes siūlome sugriauti ES, artėjant jos 50 metų gyvavimo jubiliejui. Reikėtų priminti ir tai, kad šią sutartį referendume patvirtino Lietuvos gyventojai, tad formaliai turėtume surengti naują referendumą, be to, naują sutartį turėtų ratifikuoti ir kitų šalių parlamentai, o kai kurios šalys turėtų surengti tuo klausimų net referendumą.
Beje, Bulgarija irgi yra įsipareigojusi uždaryti savo atominę jėgainę, ir Lietuva, pasirašydama su šia šalimi sutartį jokių išlygų Bulgarijai dėl atominės elektrinės nepadarė, nors Seimas sutartį su Bulgarija ratifikavo visai neseniai, šių metų kovo 30-ąją.
Europos Parlamentas neturi jokių teisinių galių pakeisti ES sutartį, visas triukšmas sukeltas Lietuvos spaudoje dėl Bulgarijos elektrinės darbo pratęsimo tik liudija, jog net daugelis atsakingų asmenų vis dar nesupranta, kaip veikia ES. Kyla retorinis klausimas, kodėl mes prašome pinigų, jei ketiname atidėti elektrinės uždarymą? Lietuvos Respublikos vadovai valstybės vardu pasirašė susitarimą dėl 2007-2013 metų ES finansinės programos, kur Ignalinos atominės elektrinės uždarymui numatytos didžiulės lėšos.
Kita vertus, sutarties nuostatose išdėstytos sąlygos, kurių turi būti laikomasi, kad būtų galima saugiai uždaryti elektrinę, atrodytų čia atsiranda galimybių interpretacijoms dėl uždarymo terminų.
Reikia tartis, ieškoti visoms šalims priimtino teisinio sprendimo, o ne vienašališkai deklaruoti savo reikalavimus, kaip padarė Lietuvos Seimas.
– Kodėl atsiranda toks nenuoseklumas Lietuvos sprendimuose?
– Viena priežasčių yra tai, kad informacija Lietuvoje yra blokuojama. Šiuo metu svarstoma tiek Lietuvos, tiek ES energetikos strategija. Lietuvoje niekur neišgirsi apie vieną esminių ES strategijos pasiūlymų, kuris kelia didžiausias diskusijas ES ir atsispindi laikraščių pirmuose puslapiuose, – taip vadinamas energetinių objektų nuosavybės atskyrimas. Jei šiam pasiūlymui būtų pritarta, tai vienas šeimininkas negalėtų valdyti ir perdavimo tinklų, ir elektrinės vienu metu.
Olandija tokį įstatymą jau priėmė, Vokietija ir Prancūzija tokiam radikaliam sprendimui nelinkusios pritarti. Todėl siūlomas kompromisas, kad nuosavybės teisės išliks, bet tinklų valdymas turi būti perduotas nepriklausomam valstybės reguliuotojui. Kokia Lietuvos pozicija šiuo klausimu, kurį variantą mes remiame? Tyli Ūkio ministerija, tyli šalies vadovai, tyli spauda bei būrys apžvalgininkų ir politologų.
– Gal tiesiog pareigūnai bijo sugadinti santykius su kaimynais – dar vėl dujų kainą padidins?
– Informacija apie dujų kaina irgi manipuliuojama. Lietuva pirks dujas europinėmis kainomis, Vokietijoje jos didesnės, nes ten dar yra įskaičiuoti transportavimo kaštai. Dujotiekis į Vokietiją eina per kitų šalių teritorijas, tad transportavimo išlaidos padidina bendrą dujų tiekimo kainą.
Tai viena priežasčių, kodėl Vokietija nori pastatyti dujotiekį per Baltijos jūrą, kad išvengtų tarpininkų ir gautų dujas pigiau. Aišku, Vokietija yra nepatenkinta, kad Lietuva tam prieštarauja, manoma, kad mūsų verslininkai nori įsiterpti į šį sandorį ir užsidirbti tarpininkaujant dujų tiekime. Diskusijose apie Baltijos jūros dujotiekį reikia įvertinti abiejų pusių argumentus, tik tada galima pasiekti susitarimą. O dabar kažkas sąmoningai kursto konfliktą su Vokietija, dangstydamasis grėsme iš Rytų.
– Daugelio problemų galėtume išvengti, jei turėtume savo nepriklausomą energetikos šaltinį, Lietuvos energetikos strategijoje siūloma statyti naują atominę elektrinę. Kaip Jūs vertinate šį pasiūlymą?
– Manau, kad paprasto atsakymo į šį klausimą nėra, ir vargu ar pasirinktas sprendimas užtikrins energetinę Lietuvos nepriklausomybę.
Pagal dabar pasirašytus ketinimus projekte dalyvautų kelios šalys. Tai reikštų, kad visa rizika, susijusi su atominės elektrinės veikla, atitektų Lietuvai, o energija tektų dalytis. Klausimas, kas saugotų branduolines atliekas – tik Lietuva ar prie to adekvačiai prisidėtų kitos naujos jėgainės dalininkės – kol kas atviras.
Kas nori po savo langu turėti tokį sąvartyną? Dėl energijos pigumo aš irgi turiu abejonių, juk mes turime atominę elektrinę ir dabar, bet elektros kainos didesnės negu kitose šalyse, tokių elektrinių neturinčiuose.
Gaila, kad nenorime dalyvauti naujos kartos energetikos objektų kūrime. Aš kalbu apie vadinamąją „fusion” energetiką, kuriai ES skiria daug pinigų ir dėmesio. Sakoma, kad tai ateities klausimas, bet pagal numatytus „fusion” reaktorių plėtros tempus, mes savo naują seno modelio elektrinę pastatytume nedaug anksčiau. Kažkodėl Lietuva labai dažnai pasirenka senamadiškus sprendimus. Kartais atrodo, kad tai tiesiog atspindi įsitvirtinusių verslo grupių interesus. Nepriklausomų analizės institutų beveik neturime, o spaudoje daug užsakytos informacijos.
Daug kas sako, kad ES sunku susiderėti dėl naujovių pasiekiamumo visoms ES valstybėms. Bet iš savo patirties galiu pasakyti, kad nėra jokios mažųjų šalių problemos yra tik blogi derybininkai. Lietuva juk pati paprašė įsteigti pas mus tik labai nedidelį lyčių lygybės institutą ir tuo didžiuojasi kaip rimta pergale, nors galėjome pretenduoti į kosminio ryšio, chemijos, aviacijos saugos, transporto plėtros, „fusion” energijos plėtros agentūras.