Pusė Lietuvos gyventojų dėl antsvorio rizikuoja susirgti cukriniu diabetu. Tai parodė pirmą kartą šalyje atliktas visuomenės nuomonės tyrimas, kurio metu buvo matuojama respondentų liemens apimtis. Pilvinis nutukimas yra pagrindinis diabeto rizikos veiksnys.
Neįprastai didelė žmogaus liemens apimtis, kai antsvoris kaupiasi pilvo srityje yra vienas didžiausių rizikos veiksnių susirgti cukriniu diabetu. Anot gydytojų, normali moters liemens apimtis yra iki 80 cm, vyrų – iki 94 cm. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus” atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad rizikos grupei, kai moterų liemens apimtis yra 88 cm ir daugiau, o vyrų 102 cm ir daugiau, priklauso net 49,8 % visų apklaustųjų. Didesnės rizikos grupei priklauso beveik du kartus daugiau moterų negu vyrų.
„Antsvoris pilvo srityje yra vienas svarbiausių veiksnių parodantis, kad žmogus rizikuoja susirgti nepagydoma cukrinio diabeto liga. Įrodyta, kad žmonės, kurių kūno masė trečdaliu per didelė, per kelerius metus suserga diabetu”, – teigia Vilniaus storulių klubo (VSK) „…XXL” asociacijos prezidentė Rimantė Sakalauskienė. Ji priduria, kad lietuviai per daug atlaidžiai vertina vis didėjantį svorį, nesikreipia laiku į gydytojus.
„Tyrimo metu paaiškėjo, kad net 35 % respondentų, turėdami pilvinį nutukimą, nesikreiptų į gydytojus. Dar beveik 26 % tuo abejoja. Norėčiau paskatinti žmones itin rimtai vertinti savo augantį svorį, nes jis gali tapti sunkių ir dažnai nepagydomų ligų, tarp jų ir cukrinio diabeto, priežastimi”, – akcentuoja R. Sakalauskienė.
Savo svorį ypač kontroliuoti turėtų sulaukusieji 45 ir daugiau metų, nes amžius – vienas iš cukrinio diabeto rizikos veiksnių. Kiti veiksniai: paveldėjimas, didelis arterinis kraujospūdis, aterosklerozė ir kt.
Diabeto rizika valdoma
Be padidėjusio svorio, dalis respondentų jaučia ir kitus cukrinio diabeto ligai būdingus simptomus: padidėjusį kraujospūdį (34,6 %), troškulį, nors nieko sūraus nevalgyta ir nėra karšta (12,5 %), silpstantį regėjimą (37,6 %). Prof. habil. dr. Antanas Norkus, Lietuvos endokrinologų draugijos pirmininkas, KMU Endokrinologijos instituto direktorius, sako, kad didelė dalis, rizikuojančių ar jau sergančių diabetu, jokių simptomų pirmuosius kelerius ligos metus nejaučia.
„Diabetas vadinamas tyliuoju žudiku, nes iki 50 % žmonių, kurie rizikuoja susirgti šia liga arba ja jau serga, nejaučia jokių simptomų. Blogiausia tai, kad daugeliui diabetas diagnozuojama jau prasidėjus sunkioms komplikacijoms, kai sutrinka regėjimas, kraujotaka, inkstų veikla”, – teigia A. Norkus.
Doc. habil. dr. Vaidotas Urbanavičius, Lietuvos endokrinologų draugijos pirmininko pavaduotojas, VU ligoninės Santariškių klinikos Endokrinologijos centro direktorius priduria, kad nors diabeto nugalėti neįmanoma, tačiau galima kontroliuoti riziką juo susirgti.
„Yra modernių geriamų vaistų, kurie gali padėti atitolinti diabetą arba net sugrįžti į sveikų žmonių tarpą. Tokią viltį suteikė šiemet rudenį baigtas didžiausias pasaulyje prediabeto tyrimas „Dream”. Jo metu paaiškėjo, kad net 51 % rizikos grupės narių, vartojusių modernius vaistus, tolerancija gliukozei normalizavosi ir jie grįžo į sveikų žmonių tarpą. Taip pat šiuolaikiniai vaistai 62 % sumažino riziką susirgti diabetu. Todėl dabar didžiausia problema tampa ankstyva diagnostika. Norime paskatinti žmones pajutus tokius simptomus, kaip dažnas šlapinimasis naktį, dėl neaiškių priežasčių krintantis ar augantis svoris, troškulys, sausėjanti ar niežtinti oda nedelsiant kreiptis į gydytojus”, – pasakoja V. Urbanavičius.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad daugiau nei 40 % atsakinėjusių žino, kad diabeto riziką galima kontroliuoti šiuolaikiniais geriamaisiais vaistais, o pačią ligą gerokai atitolinti. Be to, dauguma respondentų (38,7 %), sirgdami cukriniu diabetu, pirmenybę teiktų geriamiems vaistams, o ne insulino injekcijoms. Pastarąsias, kaip priimtiniausią gydymo būdą įvardino 26,2% atsakinėjusių.
V. Urbanavičius sako, kad geriamų vaistų privalumas yra tas, kad jų vartojimui nereikia specifinių sąlygų, kaip pavyzdžiui, leidžiantis insuliną. Be to, geriamieji preparatai leidžia veikti patį ligos mechanizmą, gydant pasitelkti ir vidinius organizmo rezervus. Tuo tarpu insulinas skiriamas tada, kai geriamieji vaistai jau nebepadėtų.
Diabetas į baisiausių ligų trejetuką nepatenka
Ligos, kurių labiausiai bijo lietuviai yra įvairių organų vėžys (kaip baisiausią ligą paminėjo 87,2 %), antroje vietoje įvardintos širdies ligos – 52,7 %, trečiojoje – nervų ligos – 49,5 %. Ketvirtojoje vietoje (32,7 % respondentų) lieka specifinės moteriškos arba vyriškos ligos, tokios kaip prostatos hiperplazija ar gimdos mioma. Tik penktoje vietoje minimas cukrinis diabetas (31,3 %), kuris pagal mirštamumą nuo komplikacijų pasaulyje užima ketvirtąją vietą.
A. Norkaus vertinimu, toks ligų trejetukas rodo, kad žmonėms labai trūksta informacijos apie diabetą.
„Vėžinės ligos žmonėms iš karto asocijuojasi su mirtimi. Tačiau retas žino, kad būtent nuo cukrinio diabeto komplikacijų visame pasaulyje kas 10 sekundžių miršta žmogus”, – teigia Lietuvos endokrinologų draugijos pirmininkas.
Tai, kad lietuviams trūksta informacijos apie diabetą parodo visuomenėje gajūs stereotipai bei mitai apie diabetą sukeliančias priežastis.
„Dalis atsakinėjusių mano, kad diabetą gali sukelti cukraus vartojimas ir konservantai maiste (33,1 %). Tačiau tai yra tik mitai. Pagrindinės priežastys yra antsvoris. Net sveiki žmonės, kurių svoris per didelis, ilgainiui gali susirgti diabetu. Tuo tarpu tie, kuriems diabeto rizika didelė dėl paveldėjimo, griežtai kontroliuodami svorį, laikydamiesi sveikos mitybos principų, visą gyvenimą gali pragyventi šia liga nesusirgdami”, – aiškina A. Norkus.