Lietuvos laisvosios rinkos instituto rengiamoje studijoje iškelta idėja privatizuoti Klaipėdos uostą tiek Susisiekimo ministerijoje, tiek ir pačių uosto krovos kompanijų nėra vertinama kaip realizacijos vertas pasiūlymas.
Tiesa, pripažįstama, kad reikia efektyvinti uosto administracijos darbą neatsisakant valstybės kontrolės.
Privatus dirbtų efektyviau
Studijos „Uosto valdymas ir politika: iššūkiai, keliai ir sprendimai” vadovė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė Monika Kačinskienė teigia, kad paskata atlikti šį darbą tapo mažėjantys krovinių srautai ir neefektyvaus uosto valdymo ženklai.
Anot jos, studijos pagrindinis tikslas – išryškinti ir iškristalizuoti pagrindines problemas, jų priežastis, surasti sprendimų variantus. Nors studija dar rengiama ir konkrečių siūlymų bei išvadų dar nėra, tačiau pagrindiniai niuansai esą jau ryškėja.
„Visų pirma į akis krenta tai, kad daugelis uostų nebevaldomi vadovaujantis politiniu-administraciniu principu, kuris ilgainiui pasirodė esąs neefektyvus, užkraunantis sunkią biurokratinę naštą. Šiandienos uostai yra labiau specializuoti ir turi vis mažiau vadinamųjų viešųjų gėrybių bruožų. Dauguma uostų teikiamų paslaugų yra perduota privačiam sektoriui”, – pasakojo M. Kačinskienė.
Pašnekovės teigimu, Klaipėdos uoste yra pernelyg daug įvairių apribojimų, kurie yra ekonomiškai nepagrįsti ir varžo uoto plėtrą. Ypač LLRI ekspertams nesuprantama, kodėl uoste yra draudžiama subnuoma.
„Visgi viena pagrindinių problemų uoste yra ta, kad neegzistuoja grandis tarp uosto vartotojų ir tarp uoste priimamų sprendimų. Uosto klientai komunikuoja su jiems paslaugas teikiančiomis krovos įmonėmis, tačiau uosto veiklos strateginis ir finansinis planavimas vyksta tik politiniu lygmeniu – Susisiekimo ministerijoje arba Uosto direkcijoje. Taigi nėra būtinos komunikacijos tarp skirtingų uosto struktūros elementų. Kad ji atsirastų, uostas turi būti valdomas kaip bet kokia kita įmonė”, – sako M. Kačinskienė.
Pasak studijos vadovės, tiesiausias kelias į efektyvesnį uosto valdymą – privatizacija. Privatizuotas uostas, LLRI ekspertų nuomone, turėtų būti valdomas valdybos, sudarytos iš uosto įmonių atstovų. Kadangi įmonės yra paslaugų teikėjos, žinančios klientų poreikius ir suprantančios rinkos iššūkius, jų atstovai esą priimtų komerciškai veiksmingesnius ir efektyvesnius sprendimus, garantuojančius uosto plėtrą ir komercinę jo sėkmę. Kartu taip būtų užtikrintas ir ryšys tarp uosto vartotojų ir uosto veiklą sprendžiančių institucijų.
„Suprantame, kad toks modelis gali būti politiškai nepriimtinas, tad esame numatę ir porą kompromisinių variantų. Pirmasis – dalis uosto akcijų paliekama valstybei ir jos atstovas lieka uosto valdyboje. Antrasis – paliekamas dabartinis uosto valdymo modelis, tačiau uosto administracija maksimaliai depolitizuojama, uostas iš valstybinės įmonės tampa akcine bendrove”, – aiškino M. Kačinskienė.
Jos manymu, vidinė konkurencija uoste neturėtų būti kliūtimi privataus uosto valdymo modeliui.
„Galimi konfliktai dėl investicijų būtų sprendžiami pačių įmonių atstovų. Dabar jie sprendžiami trečiuoju lygmeniu, tačiau vis tiek neefektyviai”, – sakė LLRI ekspertė.
Anot M. Kačinskienės, privatizuojant uostą, jo akcijos turėtų būti dalijamos pagal tai, kiek krovos bendrovė turi turto uoste, kiek nuomoja uosto žemės.
Strateginis objektas
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Aloyzas Kuzmarskis LLRI siūlymą vadina laisva mintimi, išsakyta nepasvėrus visų argumentų.
„Tokią idėją reikia vertinti labai atsargiai. Didelėse jūrinėse valstybėse – Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje – turinčiose daug ir įvairaus dydžio uostų, yra visiškai kitokia situacija. Klaipėdos uosto su šių valstybių uostais lyginti negalima. Mūsų uoste yra numatyta reversinio naftos produkcijos tiekimo galimybė – esant ypatingai padėčiai per „Klaipėdos naftą” gali būti importuojami naftos produktai. Klaipėdos uostas yra ypatingai svarbus strateginis objektas visai Lietuvos valstybei – net 60 proc. per jį perkraunamų krovinių sudaro lietuviškų įmonių produkcija. Tad manau, kad jis turėtų išlikti valstybinis”, – teigia A. Kuzmarskis.
Jam antrina ir Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus. Anot jo, apie uostų privatizavimą gali kalbėti valstybės, kurių pakrantėse yra ne vienas uostas.
„Tokiu atveju galima kalbėti ir apie municipalinį, ir apie privatų uostą. Klaipėdos uostas kol kas šalyje yra vienintelis. Šventosios uostas, kuris bus atstatytas ateityje, neatliks tokių funkcijų, neturės tokių galimybių kaip Klaipėda”, – sakė sekretorius.
A. Vaitkaus teigimu, uostas taip pat turi tarnauti strateginiams tikslams – užtikrinti valstybinių įsipareigojimų Europos Sąjungai, Tarptautinei jūrų ir kitoms kompetentingoms Europos ir pasaulinėms organizacijoms vykdymą.
„Uostas turi užtikrinti ir Krašto apsaugos ministerijos funkcijų vykdymą, taip pat turi funkcijų, susijusių su valstybės paslaptimis”, – teigia sekretorius.
Vidinė konkurencija kenkia
A. Vaitkaus manymu, dėl vidinės konkurencijos tarp uosto kompanijų LLRI siūlomas uosto valdymo modelis vargu ar būtų efektyvus.
„Deja, reikia pripažinti, kad šiandien vidinė konkurencija uoste nustelbia išorinę konkurenciją. Tai netgi galima pavadinti mūsų uosto tragedija. Kuo mažesnė būtų vidinė konkurencija, tuo mes būtume tvirtesni tarptautinėje rinkoje”, – sako Susisiekimo ministerijos sekretorius.
Vidinę konkurenciją dideliu trukdžiu ekspertų siūlomam modeliui vadina ir A. Kuzmarskis. Tačiau jis akcentuoja, jog reformų uosto valdyme reikia.
„Reikia mažinti biurokratinį aparatą, lanksčiau vykdyti uosto funkcijas, efektyvinti valdymą. Kiekvienas vadovas, kiekvienas uosto administracijos darbuotojas privalo turėti daugiau atsakomybės”, – mano LJKKA prezidentas.
Pristatys lapkritį
Anot M. Kačinskienės, LLRI studiją apie uosto valdymą pristatys šių metų lapkritį.
Ji visuomenei bus pristatyta kartu su studija apie šalies geležinkelius.
„Ko gero, dalis geležinkelių studijos bus panaudojama ir uosto studijoje, nes uostas ir geležinkeliai yra ypač glaudžiai susiję”, – sakė ekspertė.
Martynas Vainorius
„Vakarų ekspresas”