Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, siekiant taupyti valstybės lėšas imtasi tam tikrų reformų perskirstant funkcijas ir laivus ministerijoms. Pasak jo, trys valdymo centrai, susiję su gelbėjimo operacijomis, tokiai mažai valstybei kaip Lietuva būtų per didelė prabanga.
Su tuo sutinka ir Klaipėdos uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius, tačiau mano, jog gelbėjimo funkciją logiškiausia būtų buvę perduoti pasieniečiams. Jis sako nesąs įtikintas, kad ją buvo būtina perduoti kariškiams.
Pasak A. Vaitkaus, gelbėjimo funkcijų perdavimo Krašto apsaugos ministerijai procesas dar nevyksta. Kol kas tik neseniai vykusiame Vyriausybės Strateginio komiteto posėdyje, išanalizavus du alternatyvius variantus (pasieniečių ir kariškių galimybes), nuspręsta vadovavimo gelbėjimo operacijoms funkciją perduoti Krašto apsaugos ministerijai, t. y. Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms (KJP).
Joms turės būti perduotas ir Lietuvos jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinacinis centras, šiuo metu priklausantis Lietuvos saugios laivybos administracijai (LSLA). Susisiekimo sekretoriaus teigimu, valstybei nenaudinga turėti centrą be gelbėjimo priemonių. Beje, A. Vaitkaus manymu, tiek kariškiai, tiek pasieniečiai tarpusavyje keičiasi operatyvia informacija, kurios civilinės institucijos net negauna, tad jie šią funkciją gali atlikti geriau.
Funkcijų dalyboms nepritarta
Savo pasiūlymus dėl gelbėjimo operacijų pateikė tiek Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) prie Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinė (PAR), tiek KJP, o pasirinktos pastarosios.
Buvo dar vienas siūlymas padalinti šias funkcijas į dvi dalis, t. y. jūrinę dalį priskiriant KJP, o Kuršių marias – PAR. „Mes buvome už tai, kad viską turi daryti viena institucija, kad negalima dalinti taip, jog vieni renka išpiltą naftą, kiti vykdo gelbėjimo operacijas, o treti vadovauja”, – sakė PAR vadas Vainius Butinas. Pasiūlymas dalinti funkcijas turėjo daugiausia priešininkų ir nebuvo priimtas.
Tikslas – lėšų taupymas
Paklaustas, ar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos gelbėjimo laivai „Šakiai” ir „Viesulas” irgi bus perduoti kariškiams, A. Vaitkus atsakė: „Kol kas, kol nepriimtas Vyriausybės nutarimas, negalime pasakyti, kokį turtą perduosime, kokių konkrečių veiksmų imsimės. Manau, mums nebūtų tikslinga pasilikti tuos laivus, nes jie skirti būtent paieškos ir gelbėjimo darbams, išsiliejusiems taršalams rinkti.”
Į klausimą, ar LSLA perdavus koordinacinį centrą KJP, tam tikra dalimi sumažės ir šios institucijos finansavimas, susisiekimo sekretorius atsakė: „Be abejo. Pagrindinis šių reformų tikslas ir yra taupyti valstybės lėšas. Be to, tokia sistema, kai vieni reaguoja į nelaimės signalą, kiti koordinuoja veiksmus, nebuvo gera ir atsižvelgiant į dabartines sąlygas buvo keistina, nes pradėta kalbėti net apie trečiąjį, t. y. VSAT valdymo centrą. Tokia nedidelė valstybė kaip Lietuva tokios prabangos sau negali leisti. Manau, priimtas racionalus sprendimas.
Valstybės įmonė Uosto direkcija neturėtų vykdyti paieškos ir gelbėjimo funkcijų jūroje. Ji tai darė, kai nebuvo ko įpareigoti. Dabar jau ir KJP, ir VSAT yra pakankamai susiformavusios nepriklausomos valstybės struktūros, todėl, manau, pats metas šį klausimą išspręsti iki galo”.
A. Vaitkaus teigimu, priimant sprendimą perduoti funkciją KJP, buvo atsižvelgta ir į kitų valstybių patirtį: vienose Baltijos jūros baseino bei Europos Sąjungos (ES) valstybėse tokią funkciją vykdo kariškiai, kitose pasieniečiai. Taip sakant, dviratis iš naujo išrandamas nebuvo.
„Mums paprasčiau”
Paklaustas, kaip vertina tokį Vyriausybės Strateginio komiteto sprendimą, KJP vadas flotilės admirolas Kęstutis Macijauskas atsakė: „Tai racionalus sprendimas. Tiek Karinės oro pajėgos, tiek KJP yra pagrindiniai gelbėjimo pajėgų jūroje donorai. Kariškiams jūrininkams ir lakūnams yra daug paprasčiau susitarti ir koordinuoti veiksmus. Kai pagrindinės pajėgos priklauso vienai ministerijai, valdymas, finansų panaudojimas būna daug paprastesnis, be to, mažiau išlaidų.”
Pasak K. Macijausko, KJP perims pačią funkciją ir koordinacinį centrą, o dėl kito turto spręs sudaryta bendra tarpžinybinė komisija. Kaip bus pasielgta su perimamų laivų specialistais, K. Macijauskas dar nenorėjo komentuoti. Jo manymu, turėtų būti sudaryta komisija, kurioje būtų aptarta kiekviena pareigybė, žmonių pervedimas ir t. t.
K. Macijausko manymu, iki 2008 metų sausio 1 d. Lietuvos jūrų paieškos ir gelbėjimo centras turėtų būti perkeltas į KJP valdymo centrą, kuris yra štabe. Kitais metais turi būti suformuotas ir tam reikalingas biudžetas, nes koordinacinį centrą perėmus kariškiams jis bus finansuojamas iš Krašto apsaugos ministerijos biudžeto. KJP vadas mano, jog turima pakankamai laiko – visus kitus metus – gerai pasirengti vykdyti naują funkciją.
K. Macijauskas sako, kad „žaidėjų” skaičius gelbėjimo operacijose nesumažės. Jose dalyvaus ir pasieniečiai, ir Uosto direkcijos laivai, ir kiti. Pasak jo, keičiasi tik vadovavimas, Susisiekimo ministerija jį perduoda Krašto apsaugos ministerijai.
PAR vadas V. Butinas taip pat mano, kad iš esmės niekas nesikeis, pasieniečiai kaip dalyvaudavo gelbėjimo operacijose, atlikdami papildomą funkciją, taip dalyvaus ir toliau, keisis tik vadovaujančioji institucija.
Kariškiai mariose?
Klaipėdos uosto kapitonas V. Lukoševičius, paprašytas pakomentuoti šią situaciją, sakė nelabai įsivaizduojąs kariškių Kuršių mariose.
Pasak jo, gelbėjimo funkcijos perdavimo klausimui spręsti buvo sudaryta 7 ekspertų darbo grupė. Išanalizavus visus tris variantus – perdavimą KPJ, VSAT ir mišrų, 5 grupės nariai pasisakė už VSAT.
„Manau, gelbėjimo ir taršos surinkimo funkciją turėtų atlikti VSAT. Tiek Valstybės sienos apsaugos tarnybos, tiek Pakrančių apsaugos rinktinės pavadinimai yra susiję su saugumu, jų paskirtis – užtikrinti saugumą. Dabar bet kuriuo atveju prie KJP turės būti civilinis struktūrinis padalinys. Tačiau, manau, diskutuoti šia tema per vėlu, nes viskas jau nuspręsta”, – sakė V. Lukoševičius.
Jo teigimu, jeigu už šią funkciją būtų atsakinga Vidaus reikalų ministerija, tai Lietuvoje būtų buvusi sukurta viena gelbėjimo sistema, apimanti ir sausumą, ir vandenį, ir priklausanti vienai žinybai. Juo labiau, pasak V. Lukoševičiaus, kad ES jau svarsto bendros ES pakrančių apsaugos tarnybos koncepciją.
Piniginis klausimas
Dar vienas niuansas – ES lėšų gavimas ir panaudojimas. Vidaus reikalų ministerija turi galimybę gauti ES, Šengeno reikalavimams užtikrinti reikalingų lėšų.
Būtų naivu tikėtis, kad NATO gelbėjimo funkcijoms skirtų lėšų. Lietuva pati turi pervesti NATO 2 proc. savo nacionalinio biudžeto. Kadangi ji šio punkto nevykdo ir už tai yra barama, galima spėlioti, ar tik ne todėl buvo priimtas toks sprendimas perduoti šią funkciją kariškiams ir jos dėka priartėti prie tų 2 proc. Šiuo klausimu „Vakarų ekspreso” kalbinti asmenys nediskutavo.
Ilgas perdavimo procesas
Pasak A. Vaitkaus, Susisiekimo ministerija norėtų, kad kariškiai šią funkciją perimtų kuo greičiau, nuo kitų metų liepos 1 d. Tačiau ar tai pavyks padaryti, nežinia, nes reikės atlikti nemažai darbų: turtą iš vieno balanso perduoti į kitą, parengti ir pristatyti Vyriausybei nutarimo projektus, keisti įstatymus, parengti daugybę poįstatyminių aktų.
Įstatymo pakeitimas, net labai sparčiai dirbant, turint omenyje visas derinimo procedūras, užtrunka mažiausiai pusę metų. Pasak A. Vaitkaus, Lietuva šioje srityje nėra išskirtinė. Kitose valstybėse tokie procesai tęsiasi kur kas ilgiau.
Beje, visus gelbėjimo ir taršos likvidavimo darbus uosto akvatorijoje kaip ir anksčiau ir ateityje atliks Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto priežiūros ir gelbėjimo tarnyba. Šioje srityje niekas nesikeis.