Praėjusiais metais Europoje užregistruota 5616 legioneliozės atvejų, iš jų 373 asmenys mirė. Pavienių atvejų užsikrėtimo priežastis dažniausiai lieka neišaiškinta.
Šių metų rugpjūčio 21 d. šiaurinėje Anglijoje užregistruotas legioneliozės protrūkis, prasidėjęs nuo mineralinio vandens baseino laisvalaikio klube. Liepos 6 – 13 d. Amsterdame užregistruoti 23 patvirtinti legioneliozės atvejai, vienas ligonis mirė. Atlikti miesto fontanų ir aušinimo bokštų aplinkos tyrimai, tačiau infekcijos perdavimo veiksnys nenustatytas.
Iki šių metų birželio 6 dienos šiaurinėje Ispanijos dalyje, Pamplonoje užregistruoti 122 patvirtinti legioneliozės atvejai. Nuo šių metų liepos 20 dienos Venecijoje užregistruota 16 patvirtintų legioneliozės atvejų.
„Lietuvoje nustatomi pavieniai legioneliozės susirgimai. Dėl nepakankamo diagnostinių tyrimų skaičiaus ir taikomų diagnostikos tyrimo metodų jautrumo bei specifiškumo, šalyje nustatomas gan mažas susirgusiųjų skaičius. Pirmas pneumoninės legioneliozės atvejis diagnozuotas 1985 m. Pernai diagnozuotas dar vienas, o šiemet – trys atvejai. Per šį laikotarpį Kauno apskrityje neužregistruota nė vieno legioneliozės susirgimo”, – sako Kauno visuomenės sveikatos centro skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė.
Legionelės plačiai paplitusios aplinkoje: vandens telkiniuose, dumble, gamybinės ir visuomeninės paskirties objektų karšto ir šalto vandens apytakos sistemose. Dažniausiai legionelių būna oro kondicionieriuose, aušintuvuose, kompresorinėse, dušų kabinose, baseinuose. Dėl šios priežasties legioneliozė labiau paplitusi išsivysčiusiose šalyse, kurių ūkyje naudojama daug terminio vandens, aušinimo, oro kondicionavimo ir kitų technologijų. Dėl gausaus vandens ir vandeninio aerozolio naudojimo susidaro palankios sąlygos legionelėms daugintis ir plisti pramonės įmonėse, mėsos kombinatuose ir kituose tokio pobūdžio gamybiniuose objektuose.
Prieš kelerius metus viename Šiaulių miesto viešbutyje, o šių metų lapkritį – keliuose Vilniaus sporto klubuose buvo aptikti vadinamosios „legionierų ligos” legioneliozės sukėlėjai. Šešiuose objektuose buvo taikytos tinkamos legioneliozės prevencinės priemonės. Žmonių susirgimų neužregistruota.
Šiuo metu Lietuvoje visuomenė gąsdinama ypač pavojinga užkrečiamąja liga legionelioze, kurią sukelia tariamai „mirtinas virusas”. Ši informacija nėra tiksli, sako Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai. Jie tvirtina, kad legionelių plitimui ir dauginimuisi įtaką daro daug veiksnių. Tik 5 proc. užsikrėtusiųjų suserga legionelioze. „Laboratoriniai vandens ir aplinkos tyrimai taip pat negali būti vertinami vienareikšmiškai – ne visų tipų legionelės sukelia ligą. Užsikrėtimo rizika priklauso nuo legionelių kiekio ir žmogaus organizmo imlumo”, – sako gydytoja O.Ivanauskienė.
Legioneliozė – ūminė užkrečiamoji liga, pasireiškianti karščiavimu, plaučių uždegimu, rečiau – kvėpavimo takų, skrandžio – žarnyno, inkstų bei centrinės nervų sistemos pakenkimu. Ligai būdingos dvi formos – Legionierių liga (legionelinė pneumonija), pasireiškianti plaučių uždegimu, ir Pontiako karštligė – savaime praeinanti, panaši į gripą. Legionelinės pneumonijos inkubacinis periodas – 10 dienų.
Legionelioze dažniausiai užsikrečiama įkvepiant legionelėmis užkrėsto aerozolio. Specialistų atliekami tyrimai rodo, kad žmogus nuo žmogaus šia liga užsikrėsti negali. Ja gali susirgti įvairaus amžiaus žmonės, dažniausiai silpnesnės imuninės būklės. Dažniau legionelioze serga vyresnio amžiaus žmonės, vyrai. Rūkymas, lėtinės plaučių ligos ir imunodeficitinė būklė, darbas statybose, žemės ir santechnikos darbai, darbas pramonės įmonėse, naudojančiose terminį vandenį, darbas įmonėse su įvairiomis aušinimo ir oro kondicionavimo sistemomis yra reikšmingi legioneliozės rizikos veiksniai.
Legionelės ilgai išsilaiko ir dauginasi atviruose vandens telkiniuose, ypač kuriuose yra dumblių. Vandens sistemose nusėdęs dumblas, rūdys pagerina sąlygas legionelėms daugintis. Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis yra 25 – 45 laipsniai. Žemesnėje nei 20 laipsnių ir aukštesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje legionelės nesidaugina. Jų išlikimas aerozoliuose priklauso nuo santykinės drėgmės. Kai ji siekia 30 – 80 proc., legionelių išlikimo trukmė pailgėja nuo 3 iki 15 min.
Pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo priemonės: palaikyti vamzdynuose karšto vandens temperatūrą 50 – 60 laipsnių, šalto vandens temperatūra turi būti žemesnė nei 25 laipsniai, reikia neleisti užsistovėti vandeniui vandentiekio sistemose, valyti dušų galvutes ir čiaupus, kad nesusikauptų nuosėdos, ne rečiau kaip 2 kartus per metus valyti ir dezinfekuoti aušinimo bokštus ir vamzdžius oro kondicionavimo sistemose, valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus, vandens filtrus, atlikus vandens šildytuvų remontą. Prieš šildymo sezoną dezinfekuoti karšto vandens sistemas.