Kovoje su insultu brangi kiekviena sekundė

Dauguma mūsų žino, kad insultas – grėsminga liga, sukelianti sunkų invalidumą ir net mirtį. Nejaugi šiais laikais neįmanoma šios ligos išvengti ar bent jau užbėgti jai už akių, pajutus pirmuosius simptomus? Kaip juos atpažinti? Į šiuos klausimus paprašėme atsakyti Kauno medicinos universiteto Šeimos medicinos klinikos gydytoją Kristiną Lazaravičienę.

– Ar galėtumėte paaiškinti, kas yra tas baisusis insultas?

– Galvos smegenų insultas yra trečioji pagal dažnį, po širdies ir kraujagyslių sistemos ligų bei vėžio, mirties priežastis. Galvos smegenų insultas – svarbiausia sergamumo ir ilgalaikės negalios priežastis Europoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse. Tai labiausiai paplitusi neurologinė, galvos smegenų kraujagyslių liga, kurios galima išvengti.

Insultas pagal jį sukėlusią priežastį gali būti išeminis ar hemoraginis. Dažniausiai pasitaikantis – išeminis insultas. Jis atsiranda, užsikimšus galvos smegenų kraujagyslei. Jei kraujotaka neatstatoma, atsiranda deguonies ir gliukozės trūkumas kraujagyslės aprūpinamoje smegenų zonoje ir smegenų ląstelės miršta. Išeminis insultas sudaro apie 75 proc. visų galvos smegenų insultų. Hemoraginio insulto atveju staiga plyšta galvos smegenų kraujagyslė, išsilieja kraujas į smegenis.

– Kaip tai pajausti, kokie ligos simptomai?

– Galvos smegenų insulto požymiai skiriasi, priklausomai nuo pažeistos smegenų dalies. Tačiau tam tikri simptomai pasireiškia dažniausiai. Tai gali būti vienos kūno pusės silpnumas, tirpimas (veido, rankų, kojų) ir (ar) jutimų, kalbos sutrikimas, prarastas įprastinių judesių tikslumas, staiga susilpnėjęs, neryškus ar prarastas vienos akies regėjimas, sąmonės sutrikimas, stiprus galvos skausmas, svaigimas, netvirta eisena ar staigus pusiausvyros sutrikimas (ligonis gali nukristi). Jei pacientas jaučia kurį nors iš minėtų simptomų – privalo kuo greičiau konsultuotis su gydytoju.

– Ir jie išgelbės nuo komplikacijų?

– Dažniausios komplikacijų priežastys yra insulto požymių neatpažinimas. Ligoniai galvoja, kad simptomai išnyks savaime, kad tai nėra kritinė būklė, jie nenori būgštauti. Dažnai būdinga atmetimo, paneigimo reakcija, kartais ligoniai tiesiog bijo hospitalizavimo. Pasveikimo periodas po galvos smegenų insulto tęsiasi visą gyvenimą, bet pirmi 3 – 6 mėnesiai yra lemtingi. Klaidingai žmonės galvoja, kad apsisaugoti nuo insulto neįmanoma ir tai gali įvykti tik senyvame amžiuje. Tačiau iš tikrųjų insultas gali ištikti bet kokio amžiaus žmogų.

– Tik būtina labai greitai patekti pas gerą gydytoją?

– Dauguma ligonių, kuriems įvyksta išeminis insultas, neskuba važiuoti į ligoninę. Ambulatorinė konsultacija gali užtrukti, o insulto atveju kiekviena minutė labai svarbi. Greitosios pagalbos medikai lengvai atpažįsta insulto požymius, bet labai svarbu, kad ir pats žmogus įtartų galimą galvos smegenų pažeidimo pavojų ir laiku, nedelsdamas kreiptųsi pagalbos.

Sėkminga ligonio, patyrusio insultą, priežiūra priklauso nuo greito ligos simptomų atpažinimo, medikų suteiktos pagalbos, stacionarizavimo skubos ir tikslaus ligos diagnozavimo bei gydymo. Laikas yra pats svarbiausias faktorius. Jis skaičiuojamas ne valandomis, o minutėmis, per kiek laiko nuo įvykio ligonis bus hospitalizuotas į neurologijos skyrių.

– Ir vis dėlto kaip gyventi, kad šios ligos išvengtume?

– Labai svarbi pirminė galvos smegenų insulto profilaktika, kuria siekiama sumažinti insulto riziką žmonėms, kol simptomai dar nepasireiškė. Yra žinomi veiksniai, kurių pakeitimas sumažina galvos smegenų insulto riziką.

Tačiau yra ir nekoreguojamų insulto rizikos faktorių – tai žmogaus amžius, lytis, šeiminė anamnezė. Žmonėms, sulaukusiems 50 metų, insulto rizika kas dešimtmetį padvigubėja ar patrigubėja. Daugelio studijų metu buvo nustatytas didesnis insultų dažnis vyrams lyginant su moterimis.

Pagrindiniai rizikos veiksniai, kuriuos galima kontroliuoti ir sumažinti insultų riziką, yra arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, rūkymas, didelis lipidų kiekis kraujyje, gausus alkoholio vartojimas. Vienas svarbiausių – arterinio kraujospūdžio korekcija. Arterinė hipertenzija yra labiausiai paplitęs ir koreguojamas galvos smegenų insulto rizikos veiksnys. Padidėjęs arterinis kraujospūdis nustatomas 70 proc. visų insultų atvejų. Cukrinis diabetas yra nepriklausomas rizikos faktorius išeminiam insultui išsivystyti. Gera gliukozės kiekio kraujyje kontrolė neužtikrina insulto prevencijos, būtina koreguoti ir AKS (AKS diabetikams turi būti <130/80 mmHg). Didelė glikemija insulto pradinėje fazėje didina mirtingumą ir funkcines pasekmes. Rūkymas - 2-3 kartus didina riziką susirgti insultu lyginant su nerūkančiaisiais. 50 proc. rizika sumažėja po 2 metų nustojus rūkyti. Fizinis aktyvumas - reguliarūs pratimai (bent 3 kartus per savaitę po 30 minučių), kūno svorio korekcija, subalansuota mityba sumažina galvos smegenų insulto ir miokardo infarkto riziką.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.