Dingo svarbus liudininkas

Prancūzijos policija neranda buvusio FST agento, įspėjusio A.Litvinenką apie mirtiną pavojų

Vakar rytą naujienų agentūra AP išplatino sensacingą pranešimą: Prancūzijoje dingo buvęs Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) karininkas Jevgenijus Limarevas, kuris praėjusį mėnesį pranešė buvusiam savo kolegai Aleksandrui Litvinenkai apie jam iškilusią mirtiną grėsmę.

Naujienų agentūros vakar svarstė tris galimas J.Limarevo dingimo versijas: jis pasislėpė baimindamasis, kad su juo bus susidorota; jį pagrobė tie, kurie pasikėsino į A.Litvinenką; J.Limarevą patikimai paslėpė Prancūzijos slaptosios tarnybos, kurios nuo 2000-ųjų jį globojo po pasitraukimo į Vakarus.

Įtartini incidentai

AP teigia, jog Prancūzijos policija pripažino, kad J.Limarevas, kaip vienas svarbiausių liudininkų A.Litvinenkos nužudymo byloje, dingo. Iki šiol jis su žmona ir dukterimi gyveno Prancūzijos Alpėse.

Naujienų agentūros mano, kad J.Limarevas paprasčiausiai pasislėpė baimindamasis dėl savo gyvybės. Pagal kitą versiją, jį patikimai paslėpė Prancūzijos slaptosios tarnybos, garantavusios jo saugumą po to, kai jis nutraukė ryšius su FST ir pabėgo į Vakarus.

Versiją, kad J.Limarevą pagrobė tie, kurie pasikėsino į A.Litvinenkos gyvybę, Prancūzijos žiniasklaida vertina kaip mažiausiai tikėtiną.

Gruodžio 7 dieną J.Limarevas davė interviu dviem Paryžiaus dienraščiams ir pareiškė, kad jo gyvybei iškilo pavojus. Jis sakė, kad kažkokie asmenys jį persekioja ne tik Prancūzijoje, bet ir Italijoje. „Į mano automobilį Italijoje kažkas buvo įsilaužęs, vėliau kažkas pavogė mano namo, esančio Prancūzijoje, raktus. Tik po kurio laiko pastebėjau, kad iš namo pavogti kai kurie svarbūs dokumentai”, – žurnalistams pasakojo J.Limarevas.

Grėsmingas įspėjimas

J.Limarevas yra vienas svarbiausių liudininkų A.Litvinenkos nunuodijimo byloje. Būtent J.Limarevo siųstą elektroninį laišką aptarinėjo Londone A.Litvinenka, kai lapkričio 1-ąją susitiko su savo informatoriumi italu profesoriumi Marijumi Skaramela.

Pasak britų žiniasklaidos, buvęs FST agentas iš Prancūzijos tada pranešė, kas konkrečiai nusprendė nužudyti ne tik juos abu, bet ir į Londoną pabėgusį magnatą Borisą Berezovskį, įtakingiausią Kremliaus priešininką.

J.Limarevas laiške parašė, kad visų jų medžioklę pradėjo Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (UŽT) veteranų organizacija „Garbė ir orumas”, kuriai vadovauja atsargos pulkininkas Valentinas Velička. Pastarasis tokį pranešimą pavadino absurdišku ir pagrasino bylinėtis su Britanijos ir Italijos laikraščiais, kurie laiškui skyrė ištisus puslapius.

Kol prancūzų sekliai suko galvas, kur galėjo dingti vietinių slaptųjų tarnybų globotinis J.Limarevas, ne mažiau sensacinga naujiena atėjo iš Vokietijos: šios šalies policija buvusį FST karininką Dmitrijų Kovtuną, kuris lapkričio 1-ąją Londone irgi susitiko su A.Litvinenka, traktuoja jau ne kaip didelio sąmokslo auką, o kaip „piktadarį ir nusikaltėlį”.

Radioaktyvūs pėdsakai

Pasak Londono laikraščio „Times”, Hamburgo, kur buvo apsistojęs D.Kovtunas, prieš išskrisdamas į Londoną, aukštas policijos pareigūnas, panoręs likti anonimu, teigė, kad „Kovtunas – veikiausiai ne auka, o piktadarys ir nusikaltėlis”.

Pradedant nuo Hamburgo, paskui jį driekiasi radioaktyvūs pėdsakai. Radiacijos dozę gavo jo buvusi žmona vokietė, pas kurią jis apsinakvojo prieš pat susitikimą su A.Litvinenka Britanijos sostinėje.

D.Kovtuno vaidmeniui šiame itin painiame suokalbyje vis daugiau dėmesio skiria Vokietijos žiniasklaida. Laikraštis „Frankfurter Allgemeine” rašo: „Iš visa ko atrodo, kad būtent D.Kovtunas gabeno polonį-210 iš Rusijos į Vokietiją, o po to – į Britaniją, pakeliui gerokai „priteršdamas”. Ir tik paskutiniame kelionės etape – lėktuve, skridusiame maršrutu Hamburgas-Londonas nepavyko aptikti radioaktyviojo izotopo pėdsakų.

Galbūt tuo metu polonį-210 turėjo jau ne Kovtunas, o kitas asmuo? O gal radioaktyvus izotopas buvo jau kruopščiau įpakuotas? Ir apskritai kodėl Litvinenkos nužudymui buvo pasirinktas toks neįprastas būdas? Žudikai tikriausiai tikėjosi, kad po apnuodijimo pasmerktojo mirtis sudarys natūralios mirties įspūdį”.

„Frankfurter Allgemeine” spėlioja, koks bus D.Kovtuno vaidmuo šiame sąmoksle, jeigu net kelių valstybių sekliai nesuspės išaiškinti jo organizatorių. „Jeigu Kovtunas nuo gautos radiacijos mirtų, suokalbio iniciatoriai tokią žinią sutiktų su dideliu pasitenkinimu. Tai suteiktų jiems galimybę paskelbti Kovtuną pavieniu nusikaltėliu, kuris per pasikėsinimą netyčia nusinuodijo. Litvinenkos bylą tokiu atveju būtų galima užversti. Rusijos slaptosios tarnybos nustotų būti minimos kaip svarbiausios įtariamosios”.

Tikrovė keistesnė už išmonę

Agentūra „Reuters”, komentuodama A.Litvinenkos nunuodijimo bylą, rašo: „Tokios istorijos nesugalvotum, net ir labai norėdamas. Rašytojai, kuriantys nuotykių romanus, apie šią bylą sako, kad tai vienas iš atvejų, kai realybė pranoksta bet kokią fantaziją. Kiekvienas šios makabriškos istorijos posūkis tuoj pat įplieskia sąmokslo teorijas, atgaivina prisiminimus apie šnipus, veikusius šaltojo karo metais ir įtemptus Rusijos bei Didžiosios Britanijos santykius.

O radiacijos pėdsakų yra visur – lėktuvuose, viešbučiuose ir ligoninėse, Londone, Maskvoje, Romoje ir Hamburge”.

„Reuters” korespondentas kalbino vieną žymiausių pasaulyje sensacingų romanų rašytojų – Frederiką Forsaitą. Rašytojas patvirtino, kad jo leidėjai niekada nepatikėtų tokiais siužeto vingiais. „Aš manau, kad mano leidėjas patartų nesvaičioti ir imtis ko nors labiau realistiško”, – sakė rašytojas, kurį išgarsino romanas „Šakalo diena” apie sąmokslą nužudyti Prancūzijos prezidentą Šarlį de Golį.

„Mano leidėjas greičiausiai pasakytų, kad to jau per daug ir kad man jau laikas pailsėti. Tampa vis sunkiau parašyti ką nors tokio nepralenkiamo, kad ir ką keista ar beprotiška sugalvotum”, – agentūros korespondentui sakė jis.

Neatsistebėdamas A.Litvinenkos byla, jis kalbėjo: „Tai tokia dabar kasdienybė ir, ko gero, ji darysis vis grėsmingesnė, pradžioje – pačioje Rusijoje, o dabar – ir už jos sienų. Mes jau 20 metų nematėme užsienyje vykdomų žmogžudysčių”. „Bet kam reikia šitaip beprotiškai elgtis ir palikti po savęs tokį sumautą mėšlyną?” – klausė rašytojas.

Skambina aliarmo varpais

Vokietijos laikraščiai dėl tokio „sumauto mėšlyno” jau kelia aliarmą. Žiniasklaidą papiktino vien tai, kad D.Kovtunas radioaktyviąją medžiagą įvežė visiškai nekliudomas.

„Kažkokios paslaptingos asmenybės po Europą važinėja su radioaktyviomis medžiagomis savo bagaže, ir nei Vokietijos, nei Britanijos policijai toks „krovinys” neužkliūva. Kriminaliniai elementai atveža radioaktyvų izotopą, kad panaudotų jį žudymui.

Baisu net įsivaizduoti, kas atsitiktų, jeigu tokių ar dar pavojingesnių medžiagų įsigytų tarptautiniai teroristai ir jas paskleistų dar didesniu mastu.

Labai keista, kad Kovtuno pėdsakai Vokietijoje aptikti tik po kelių savaičių. Tai rodo, kad atitinkamų Vokietijos žinybų darbe yra didelių spragų, kurios mums visiems gali labai brangiai kainuoti”, – rašo laikraštis „Der Neue Tag”.

Visuomenę raminti užvakar ėmėsi kanclerė Angela Merkel, kuri sakė, kad „dideliam nerimui pagrindo nėra, nes paskleistos radiacijos dozės žmonių gyvybėms pavojaus nekelia”.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.