Per ateinančių septynerių metų Europos Sąjungos lėšų skirstymo laikotarpį paramos administravimas palengvės, projektų vykdytojai turės didesnę tikimybę, kad jų paraiškos nebus atmestos.
Artėjantis 2007-2013 metų Europos Sąjungos paramos skirstymo laikotarpis transporto srityje žada daug naujovių. Galimas daiktas, palengvės paramos administravimas – sutrumpės laikas nuo paraiškos pateikimo iki projekto įgyvendinimo pradžios, o šalies regionai galės patys apsispręsti dėl paramos panaudojimo prioritetų.
Sutartys pasirašytos
Susisiekimo ministerijos valstybės sekretorius Alminas Mačiulis informavo, kad 2004-2006 metams gauta parama jau paskirstyta ir paramos sutartys pasirašytos. Išmokėta 52 proc. 256,02 mln. litų transporto infrastruktūrai modernizuoti skirtų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšų.
Mačiulio teigimu, jau panaudota ir 43 proc. Sanglaudos fondo skirtų lėšų – jos skirtos įgyvendinti stambiems tarptautinio transporto tinklo plėtros projektams. ES Sanglaudos fondų lėšos skirtos modernizuoti projektams, kurie sukuria pridedamąją vertę ne tik Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai.
„Vienas svarbiausių prioritetų – sausumos transporto infrastruktūros jungčių su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis bei trečiųjų šalių transporto tinklais plėtojimas – „Rail Balticos” geležinkelio projektas, viešųjų logistikos centrų statyba”, – pabrėžė Mačiulis.
Procedūros per ilgos
Apie ES paramos panaudojimą praėjusią savaitę diskutavo Susisiekimo ir Finansų ministerijų, joms pavaldžių įmonių bei savivaldybių atstovai. Projektus vykdančios savivaldybės pateikė savo pastabų ir pasiūlymų, ką reikėtų supaprastinti siekiant pagreitinti vykdomas procedūras.
„Savivaldybių netenkino, kad per ilgas laikotarpis nuo paraiškos priėmimo iki darbų pradžios. Procedūros yra gana ilgos, trunka daug mėnesių”, – teigė Susisiekimo ministerijos Strateginio planavimo ir finansų departamento direktorius Arenijus Jackus. Valdininkas taip pat pabrėžė, kad ministerijai pavaldi Transporto investicijų direkcija greičiausiai atlieka savo darbus, tai rodo jau paskirstytos paramos apimtis.
Jackus pabrėžė, kad procedūros ilgai trunka, nes 2004-2006 metų laikotarpis – pati pradžia, kai pradėta skirstyti ES pinigus. Todėl vykdomus projektus stengiamasi tikrinti itin kruopščiai. „Klaidas taisyti vėliau brangiai kainuoja”, – sakė Jackus.
Anot jo, jei sutartį nutraukia Lietuvos institucijos – dar pusė bėdos. Tada numatytas lėšas galima skirti ir kitam projektui, o pinigų šalis nepraranda. Blogiau, jei projektas nutraukiamas Europos Sąjungos iniciatyva. Tuomet šaliai grėstų bauda – Lietuva prarastų galimybę gauti tam tikrą pinigų sumą. Tikimasi, kad įvertinus praėjusių metų patirtį 2007-2013 metais procedūros palengvės.
Per daug paraiškų
Susisiekimo ministerijos atstovai pabrėžia, kad tikra bėda yra pernelyg didelis paraiškų gauti Europos Sąjungos paramą skaičius. Savivaldybės dažnai eikvoja laiką ir pinigus paraiškoms ruošti, o vėliau jos atmetamos. Ir ne dėl to, kad parengtos nekokybiškai, tiesiog visiems sumanytiems projektams nepakanka lėšų.
„Keturis penktadalius paraiškų mes atmetėme. Ne todėl, kad jie buvo netinkami finansuoti – jiems neliko pinigų”, – sakė Susisiekimo ministerijos Strateginio planavimo ir finansų departamento Europos Sąjungos paramos koordinavimo skyriaus vedėja Loreta Maskaliovienė.
Specialistė sakė, kad norėdama gauti paramą transporto projektui savivaldybė turi paruošti paraišką bei galimybių studiją. Paraiškos rengimas nėra brangus ir daug laiko atimantis darbas, tačiau galimybių studija kainuoja nemažus pinigus. Tad nepatvirtinus projekto pinigai yra išmetami į balą.
Norėdamos išspręsti šią problemą už Europos Sąjungos paramą atsakingos institucijos siūlo visą procesą decentralizuoti – daugiau sprendimų laisvės suteikti patiems regionams. Siūloma, kad pats regionas apsispręstų dėl projektų prioritetų, tai galėtų padaryti Regioninė plėtros taryba. „Regionai patys geriau žino, kokioms sritims jiems reikia pinigų – švietimui, transportui ar kitoms reikmėms”, – sakė Maskaliovienė. Jei tokia tvarka būtų patvirtinta, už Europos Sąjungos paramą atsakingos agentūros tik turėtų įvertinti, ar projektas yra tinkamas gauti paramą.
Suma panaši
Susisiekimo ministerijos atstovai pabrėžė, kad per ateinančius septynerius metus transporto projektams finansuoti skirta kasmetė parama didės, tačiau nedaug. Jackaus teigimu, ji bus panaši, kokią Lietuva gavo šiemet.
Savivaldybės pinigų galės gauti iš Europos regioninės plėtros fondo. Šio fondo lėšomis galima gerinti kelių dangą, asfaltuoti žvyrkelius, didinti geležinkelių linijų pralaidumą, gerinti eismo saugą.
Savivaldybės galės rengti projektus ir ekologiškam transportui skatinti, o tai galėtų būti kad ir autobusų parko atnaujinimas. 2007-2013 metais šiam tikslui numatoma skirti apie 138 mln. litų.
Susisiekimo ministerija tikisi, kad panaudojus visą 2007-2013 metams skirtą paramą, 80 proc. padidės oro uostuose aptarnautų žmonių skaičius, ro-ro krovinių srautas Klaipėdos uoste – pusantro karto, geležinkeliais vežtų krovinių kiekis – nuo 49,3 iki 60 mln. tonų, o žvyrkeliai sudarys ne 40 proc., o 35 proc. visų valstybinės reikšmės kelių.
Kainos kyla greičiau
Tiesa, ministerijos pareigūnams neramu, kad transporto projektams skirta suma nedidėja taip sparčiai kaip kainos. Tai ypač kelia nerimą projektų vykdytojams, nes patvirtinus projektui reikalingą pinigų sumą vėliau paaiškėja, kad jų gali ir nepakakti. Pradėjus darbus paaiškėja, kad statybinių prekių, žaliavų, darbo jėgos kainos spėjo smarkiai pakilti. „Projekto vykdytojui reikia spręsti klausimą, iš kur finansuoti šį trūkumą”, – sakė Jackus. Jo teigimu, už tas pačias lėšas bus galima padaryti tik 70 proc. darbų. Jo teigimu, šiuo metu valstybės žinybos sprendžia, kaip išspręsti šią opią problemą.