Turgaus gatvė dar netinkama naudoti

Klaipėdos kultūros paveldo sergėtojai atsisako pasirašyti rekonstruotos Turgaus gatvės tinkamumo naudoti aktą, o uostamiesčio savivaldybė juos kaltina politikavimu

Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis pareiškė: jei objekto pripažinimo tinkamu naudoti komisijos pirmininkė Regina Šolienė pasirašys Turgaus gatvės priėmimo aktą, bus kreiptasi į teismą dėl jo panaikinimo ir siekiama, kad gatvės restauravimo brokas būtų ištaisytas, o brokdarių veiksmai – teisiškai įvertinti.

Nereprezentacinė gatvė

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė tokius Puteikio pareiškimus pavadino politikavimu ir priešrinkiminės kovos pradžia. Jos teigimu, uostamiesčio Turgaus gatvės neverta lyginti su sostinės Gedimino prospektu ar Palangos Basanavičiaus gatve. „Tai buvo ne reprezentacinė, o į turgų vedanti gatvė, kuria dardėdavo arklių traukiami vežimai. Tokią mes ją ir atkūrėme”, – sakė Simonavičiūtė.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Šolienė gatvės priėmimo aktą ketino pasirašyti šią savaitę. Tačiau sulaukusi KPD Klaipėdos teritorinio padalinio pretenzijų valdininkė ėmė dvejoti.

Šolienė teigė negalinti priimti sprendimo, kol paminklosaugininkų pastabos nebus nuodugniai išnagrinėtos. „Jie pateikė daug pastabų. Skundui išnagrinėti reikia laiko”, – sakė komisijos pirmininkė.

Nukrypo nuo projekto?

Pasak Puteikio, gatvę restauravusi UAB „Konsolė” nukrypo nuo parengto projekto ir savavališkai pakeitė šaligatvio dangą – kalkakmenis buvo pakeistas skaldytu granitu, o važiuojamosios dalies šonuose sudėti neapdoroti, apdaužyti ir suskilinėję lauko akmenys. Tai esą visiškai nebūdinga Klaipėdos gatvių istoriniam stiliui. Puteikio teigimu, rangovas kartu su restauracijos užsakove Klaipėdos miesto savivaldybe pažeidė įstatymus ir kitus teisės aktus, sudarkė velionio architekto Vytauto Šliogerio parengtą Turgaus gatvės restauracijos projektą.

„Taip buvo paniekintas žymaus Klaipėdos krašto architekto, visuomenininko Šliogerio atminimas. Tai reikalauja ir etinio bei moralinio vertinimo”, – tvirtina Puteikis. Paklaustas, kodėl savo pretenzijas dėl gatvės ėmė reikšti tik dabar, kai restauruoti jau baigta, Puteikis teigė nesyk kėlęs šį klausimą ir anksčiau, tačiau nebuvęs išgirstas.

Ne tie akmenys?

Gatvę rekonstravusios bendrovės „Konsolė” direktorius Kazys Skutulas teigė griežtai laikęsis projekto ir nuo jo esą nenukrypęs. Jo bendrovė rekonstruodama nesulaukė jokių priekaištų dėl atliekamų darbų kokybės.

Tačiau kai kurie Turgaus gatvės gyventojai ir čia įsikūrusių privačių įmonių savininkai skundžiasi dėl nekokybiškai išgrįstos gatvės dangos. Pasigirsta ir kaltinimų, esą „Konsolės” darbuotojai tašytus vokiškus akmenis išlupę ir kažkur išvežę, o vietoje jų atgabenę ir sudėję paprastus lauko akmenis.

Turgaus gatvės rekonstrukcija vyko beveik metus. Šie darbai Klaipėdos savivaldybei kainavo per 3 mln. litų. Atnaujinant gatvės dangą buvo naudojami senieji akmenys, sovietmečiu buvę paslėpti po storu asfalto sluoksniu.

Tarybiniai ideologai, įsakę asfaltuoti akmenimis grįstas gatves, siekė sunaikinti autentišką Klaipėdos, seno vokiško miesto, dvasią. Pasak Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus darbuotojų, iki XVIII amžiaus Klaipėdoje kone visos gatvės buvo negrįstos ir be šaligatvių. Anksčiausiai, XVI a., išgrįsta dabartinės Tiltų gatvės dalis, o Turgaus gatvė lauko akmenimis buvo išgrįsta XVII a. Visos kitos gatvės iki XVIII a. buvo dengiamos žabais ir užpilamos žeme.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.