Vėžiu sergantys žmonės būgštauja, ar sveikatos valdininkų pastangos mažinti eiles pas specialistus neliks trumpalaike akcija
Vis didėjantis onkologinių ligonių skaičius ir milžiniškos eilės juos gydančiose įstaigose pagaliau privertė sukrusti ir sveikatos valdininkus. Pirmiausia imtasi priemonių sumažinti eiles bent vienoje jų – Vilniaus universiteto (VU) Onkologijos institute.
Pasirašė susitarimą
Spalį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir VU Onkologijos institutas pasirašė susitarimą, kuriuo gydymo įstaiga įsipareigojo gerokai sumažinti atvykstančių konsultuotis pacientų eiles. Šiam tikslui institutas iš Ligonių kasų papildomai gavo apie 1,2 mln. litų.
„Siekiame, kad pacientai, turėdami gydytojo siuntimą, onkologo konsultaciją gautų per dvi savaites, kad jiems nereikėtų laukti tris mėnesius, kaip iki šiol”, – vakar teigė sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas.
Nuo lapkričio pradžios Onkologijos instituto konsultacinėje poliklinikoje buvo įdarbinta daugiau medikų, gerokai pratęstos darbo valandos. Registruotis dėl konsultacijos galima ir telefonu.
Per mėnesį įvairių specialybių medikų konsultacijų laukimo laikas sutrumpėjo nuo dviejų ar pusantro mėnesio, iki dviejų savaičių ar net dviejų dienų.
Kol kas išlieka eilės pas krūtų specialistus: onkologine liga jau sergančios moterys konsultacijos turi laukti tris savaites (anksčiau buvo 53 dienos), esant gerybinei patologijai – kelis mėnesius.
70 proc. Onkologijos instituto pacientų sudaro Vilniaus ir Kauno apskričių gyventojai, 20 proc. – Panevėžio ir Utenos, 10 proc. – kitų apskričių.
Tvarkys ir stacionarą
LŽ paklaustas, kodėl jo pirmtakai nesiėmė priemonių palengvinti onkologinių ligonių gyvenimą, Turčinskas teigė nenorįs komentuoti, ką padarė ar ko nepadarė kiti ministrai. „Radome sudėtingą situaciją ir jos netoleravome. Svarstėme, ką galime padaryti”, – sakė ministras.
Kartu jis pripažino, kad didesnis finansavimas dar neišsprendžia visų problemų. „Onkologijos paslaugos ir toliau bus ministerijos dėmesio centre. Kitas etapas – stacionaro eilių, kurių visiškai išvengti tikrai nepavyks, sureguliavimas”, – tikino Turčinskas.
Pasidomėjus, kaip SAM ketina kovoti su eilėmis kitose sveikatos sistemos įstaigose, ministras teigė, kad jau parengtas ilgalaikių ir trumpalaikių priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti medicinos paslaugų prieinamumą, planas.
Paslaugos centralizuojamos
„Iš tiesų eilės Onkologijos institute sutrumpėjo. Moterys, kurios konsultuotis turėjo tik po dviejų mėnesių, sulaukė skambučių, kad atvyktų tuoj pat”, – geromis permainomis džiaugėsi Nacionalinės moterų, sergančių krūties ligomis, organizacijų asociacijos „Rožinis kaspinas” viceprezidentė Erika Umbrasaitė. Ši organizacija vienija apie 2 tūkst. moterų iš septynių Lietuvos miestų.
Kartu Umbrasaitė nuogąstavo, kad ši akcija gali trukti tik iki metų pabaigos, o ateinančiaisiais – vėl nutįs eilės. Be to, padidintas tik vienos ligoninės finansavimas, o Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje padėtis nepasikeitė. „Onkologija niekada nebuvo ir nebus pigi sritis, tad šios srities pertvarka turi viską keisti iš esmės”, – įsitikinusi Umbrasaitė.
Su pasauline onkologijos praktika neblogai susipažinusi moteris teigė, kad daugelyje šalių dabar einama centralizavimo keliu – steigiami keli dideli vėžio gydymo centrai, o ne keliolika smulkiųjų gydymo įstaigėlių. „Tik tokiu būdu ligoniams įmanoma teikti kokybiškas ir efektyvias paslaugas”, – sakė Umbrasaitė. Ji abejoja, ar verta vėl mėginti išskirti dvi Kauno gydymo įstaigas – klinikas ir onkologijos ligoninę.
Trypčiojama vietoje
Mintis grąžinti Kauno onkologijos ligoninei nepriklausomybę prieš mėnesį kilo parlamentiniam Sveikatos reikalų komitetui. Nepaisant visuomenės protestų, ši ligoninė maždaug prieš metus buvo prijungta prie Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK). Suklusti, kad kažkas po prijungimo nepriklausomybę praradusioje gydymo įstaigoje yra blogai, privertė faktas, kad apie 30 proc. kauniškių gydytis onkologinių susirgimų dabar atvyksta į Vilniaus onkologijos institutą. Atsiskyrimui pritarė ir SAM – viena iš KMUK steigėjų (kitas – Kauno medicinos universitetas).
Kol kas jokių konkrečių žingsnių atsiskyrimo procese dar nežengta. Tą patvirtino ir Turčinskas. Pasak jo, Kauno medicinos universitetas paprašė leisti susipažinti su nepriklausomų ekspertų, kuriuos pasamdė Vyriausybės kanceliarija, išvadomis dėl ligoninių restruktūrizavimo.
„Manau, turime pasiekti, kad Kauno onkologijos ligoninė gautų finansinį savarankiškumą”, – vakar teigė ministras.
KMU Senato pirmininkas Vilius Grabauskas diskusijas dėl Kauno onkologijos ligoninės „nepriklausomybės” yra pavadinęs absurdu.
Onkologiniai susirgimai – antra pagal dažnumą mirties priežastis Lietuvoje. Nuo 1990 metų sergamumas šiomis ligomis padidėjo apie 78,7 proc., mirtingumas nuo jų – 31,9 procento.
Pernai navikiniai susirgimai tapo 19 proc. šalies vyrų ir 17,7 proc. moterų mirties priežastimi.