Vakar palangiškis architektas Kastytis Aleknavičius kurorte besisvečiuojančių esperanto kalbos mylėtojų iš keturių šalių garbei „Ronžės uosto” kavinėje surengė improvizuotą spaudos konferenciją.
„Mintis surengti spaudos konferenciją kilo spontaniškai, naktį. Tikslas – pristatyti šeštadienį prasidėsiantį Pasaulio esperantų kongresą”, – pasakoja palangiškis architektas Kastytis Aleknavičius.
K. Aleknavičius informavo, jog liepos 23-30 d. Vilniuje vyks jau 90-asis Pasaulio esperantininkų kongresas. Šis kongresas jubiliejinis – nuo pirmojo kongreso, įvykusio 1905 m. Prancūzijoje, Bulon-siur-Mer (Boulogne-sur-Mer) mieste, praėjo 100 metų. Kongrese laukiama apie 3000 dalyvių. Čia gali dalyvauti kiekvienas, net ir tas, kuris nepakankamai gerai moka esperanto kalbą.
Esperanto kalba gyvuoja daugiau nei 100 metų, ji tinka bet kuriai žmogaus gyvenimo sričiai. Dabar ja kalbama daugiau nei šimte pasaulio šalių, o mokančių šią kalbą – net keli milijonai. Lietuvoje šiuo metu yra apie 3000 esperanto kalbos vartotojų.
Pasak K. Aleknavičiaus, esperanto kalba suteikia galimybę bendrauti su pačiais įvairiausiais žmonėmis. Pats žodis esperanto reiškia viltį – viltį, kad viso pasaulio žmonės mokės bendrą kalbą. Architektas prisimena, kaip 1992 m. vienas korėjietis pradėjo platinti sudžok terapiją. „Jis buvo esperantininkas. Pamačiau, kaip greit ši terapija išplito po visą pasaulį”, – pasakojo K. Aleknavičius.
Esperanto kalba lyg ir neturi tėvynės. Šios kalbos kūrėjas gydytojas Lazaris Liudvigas Zamenhofas gyveno Lietuvoje, Veisiejuose, čia baigė kurti pirmąjį tarptautinės esperanto kalbos vadovėlį.
„Palangoje esperantininkų yra nuo seno. Pats esperanto kalba susidomėjau 1962 m., kai teko pakeliauti su seniausiu Lietuvos esperantininku – Liudu Alseika”, – pasakojo K. Aleknavičius.
Polis Rošeronas (Paul Rocheron) su žmona į Lietuvą atvyko iš Prancūzijos. P. Rošeronas esperanto kalba domisi jau 40 metų, yra dalyvavęs 15 kongresų. Jo teigimu, esperanto kalba nėra sunki. Nors pašnekovas prisipažino nesąs imlus užsienio kalboms, esperanto kalba sklandžiai kalbėjo jau po metų. „Esu drovus ir nedrąsus žmogus, tačiau išmokęs esperanto kalbą pradėjau nekompleksuodamas bendrauti net su garsiais žmonėmis”, – pasakojo P. Rošeronas.
Socialinė darbuotoja Dziunko Osima (Junko Oshima) iš Tokijo esperanto kalba susidomėjo prieš 6 metus. Į Lietuvą pašnekovė atvyko būtent dėl esperantininkų kongreso. „Tai geras judėjimas. Susipažįsti su įvairiausiais žmonėmis, turi progą pakeliauti”, – džiaugiasi Dz. Osima.
Graži Čavesų (Chaves) šeimyna iš Šveicarijos – Gabrielius (Gabriel), Verena ir Domingas (Domingo) – Lietuvoje pirmą kartą. Šeima čia atvyko ne tik dalyvauti kongrese, bet ir pakeliauti po Lietuvą. Ponia Verena pasakoja, kad su esperanto kalba susidūrė labai seniai, mat jos tėvas – Šveicarijos esperantininkų vadovas. Ponas Gabriel prisipažįsta, kad būtent žmona pažadino jo susidomėjimą esperanto kalba. Jų sūnus Domingas nuo 9 metų kalba esperanto kalba.
Indra Duotaitė
„Vakarų ekspresas”