Bando išrasti naują džiazo rūšį

Jeigu būtų koks nors džiazo dievas, jis turbūt tik paniekinamai vyptelėtų į visas šios muzikos interpretacijas.

Kam rūpi tos kalbos, kai geras džiazo kūrinys kaskart suskamba vis kitaip. Kam kruopščiai vedžioti kontūrus, jei svarbiausia – į nesikartojančią kelionę kviečiančios emocijos.

Baltos Klaipėdos dailės parodų rūmų sienos praėjusią savaitę pasitarnavo kaip švari lenta, kurioje rašyta daugiaskonė „New breed” muzika. Taip pat kaip ekranas, kuriame demonstruotas pirmasis vaizdo klipas.

Džiazas yra laisvė

„New breed” tai Kęstutis Sova (saksofonas), Maksimas Perepelica (bosas), Viačeslavas Krasnopiorovas (mušamieji) ir Mindaugas Proškinas (klavišiniai).

„New breed” – tai naujo džiazo kūrinių skambesio ieškojimas.

Saksofonu grojantis Kęstutis pasakoja, kad, dar mokydamasis Eduardo Balsio menų gimnazijos paskutinėse klasėse, duetu grojo Klaipėdos Pilies džiazo festivalio dieninėje programoje.

Kaip pats juokais vadina – buvo jaunosios žvaigždutės. Tiesa, gimnazijoje į džiazo muziką per daug nesigilinta. Tiesiog tam nebuvo laiko.

Įstojus į Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Džiazo katedrą laiko atsirado.

Anot Kęstučio, džiazas yra savotiška laisvė. Muzikoje ta laisvė pasireiškia galimybe varijuoti pajutus vienokį ar kitokį nuotaikos krustelėjimą. Gera džiazo grupė yra ta, kurioje nariai puikiai jaučia vienas kitą ir pagauna menkiausius niuansus. Ir visose gyvenimo situacijose apskritai galima išskaityti džiazo muziką kaip nesibaigiančią galimybių virtinę.

Džiazas yra improvizacija

„New breed” orientuojasi į „electro jazz” stilių. Todėl ir vadinamasi nauja rūšimi, nes „electro jazz” mūsų krašte nėra paplitęs. Muzikai pritaikomi hip hop, funk, drum‘n‘bass, lounge, bebop ritmai.

Bandymą džiaze pritaikyti įvairių muzikinių stilių elementus Kęstutis aiškina kaip dalį jų ieškojimų. Kiekvienas grupės narys klausosi įvairios muzikos. Visiems susiėjus, išsakomos savo idėjos ir vizijos. Taip kūrinys išsprendžiamas tarsi matematikos uždavinys.

Kęstutis juokauja, kad pirmas variantas visada atrodo nei šioks, nei toks. Pailsėjus ir išgėrus kavos, visada šauna išganinga mintis…

Dar kartą pagrojus kūrinį, jis jau būna toks, koks ir įsivaizduotas.

Traukia užsienis

Kęstutis pastebi, kad Lietuvoje nėra daug erdvės augti, ji užkimšta muzikiniu kosminiu šlamštu. Publika čia dažnai yra išlepusi, trokštanti garsių vardų. Todėl ir svarstomi planai visai „New breed” išvykti į užsienį. Juo labiau kad pats Kęstutis yra gavęs pasiūlymą Airijoje groti profesionalų grupėje.

Aišku, ir mūsų šalyje yra daug nuoširdžių žmonių, kuriems groti – tikras malonumas. Tiesiog užsienyje šiek tiek kitoks požiūris į muzikantą.

Galiausiai nėra tiek daug kalbama apie ateitį. Ji bus tokia, kokia bus. Kęstutis lengvabūdiškai šypteli: „Va, padarėme koncertą, nereikėjo jokių vadybininkų, nieko. Būtent taip, kaip norėjome. Būtų nesusirinkę žmonių, patys būtume išgėrę tą vyną.”

Degantis klipas

Degantis todėl, kad įrašytas likus tik pusvalandžiui iki koncerto. Kurtas, aišku, ilgiau. Klipo kūrėjas – žinomas videomenininkas uostamiestyje Dovydas Augaitis pasakoja, kad seniai turėjo idėją parengti „žmogišką” vaizdo klipą. Tai todėl, kad jo kūriniuose dažniausiai vyrauja kompiuteriniai vaizdo efektai. Norėjosi kažko tikro.

Gausiam būriui „New breed” klausytojų vaizdo klipas demonstruotas net du kartus. Taip pat viso koncerto metu penkiuose ekranuose buvo galima stebėti klipo kūrimo stadijas.

Kęstutis pasakoja, kad, kai grįžęs iš užsienio susitiko Dovydą, pradėjo jam skųstis, kaip liūdna gyventi, kaip „stogas važiuoja”, kaip būtinai reikia kažką daryti. Tuomet Dovydas pasiūlė kurti vaizdo klipą. Kažkur pakeliui susipažinta ir su Martynu Kaniušu – Shaku, kuris, pasirodo, gali parepuoti.

Vaikų darželyje filmuota vaizdo medžiaga. Iš jos, pasitelkiant kompiuterinius efektus, sukurta istorija, kurioje vaikams leidžiama iš popieriaus išsikirpti muzikinę grupę.