Klaipėdoje katastrofiškai trūksta viešųjų tualetų.
Nors kur ne kur pastatytos biotualetų būdelės, prispirti reikalo žmonės vengia čia užeiti dėl prastos higienos ir kvapo. Užsinorėję nusilengvinti žmonės mieliau suka už kampo arba eina į prekybos centrų ir barų tualetus, prie kurių per Jūros šventę, džiazo festivalį ar Naujuosius nusidriekia ilgiausios eilės.
Vengia konfliktų
Netoli Teatro aikštės nuolat stovi du biotualetai, kurių buvimo vietą žymi nuoroda.
Tačiau prispirti reikalo žmonės mieliau suka į aplink esančių kavinių ir restoranų tualetus.
Teatro aikštės lankytojai ypač pamėgo kinų restorano tualetą, esantį netoli įstaigos laukujų durų.
Pasak restorano padavėjo Dariaus, žmonės į šį tualetą plūsta per šventes.
Padavėjas pastebėjo, kad ir dabar, Teatro aikštėje pastačius eglę, prie šio tualeto nusidriekė eilės.
Pašnekovo nuomone, nėra gerai, jog tualetu naudojasi ne restorano lankytojai, o praeiviai. Jie neretai tualetą nevengia prišnerkšti, ant žemės numesti popieriaus – vis tiek niekas nesukontroliuos.
Prispirti reikalo žmonės dažnai eina ir į kitoje Teatro aikštės pusėje esančią kavinę – „Juodojo katino smuklę II”. Šios kavinės barmenas Tomas Gausmonas sakė, kad einančių į tualetą praeivių niekas nesistengia sulaikyti, nes kitaip kiltų konfliktinės situacijos.
Eina į laiptines
Švenčių dalyviai šlapimu nušlaistė Klaipėdos dramos teatro sienas.
Tik suremontavus pastato fasadą nebeliko ir šių ženklų, ir bjaurojančių grafitų piešinių.
„Anksčiau po Džiazo festivalio ar Jūros šventės aplinkui dvokdavo šlapimu. Dabar visus kampus apžiūriu ir džiaugiuosi, kad žmonės tapo sąmoningesni. Žinoma, kai kurie ir toliau gamtinius reikalus atlieka už kampo arba laiptinėse”, – sakė Klaipėdos dramos teatro direktorius Gediminas Pranckūnas.
Jeigu žmonėms labai reikėtų, vadovas teigė, kad nedraustų pasinaudoti Teatro viduje esančiais tualetais. Per šventes į teatrą atlikti gamtinių reikalų užeina aikštėje koncertuojantys muzikantai.
Spyna pritrenkia
Jei renginys vyksta Lietuvininkų aikštėje, dažnas traukia į kavinę-barą „Šiaurės ratas”.
Nors prie šios kavinės nuo neatmenamų laikų stovi požeminis tualetas, jis jau seniai neveikia.
Kavinės-baro „Šiaurės ratas” savininkas Pranciškus Gricius sakė, kad dažnai tenka stebėti, kaip žmonės atskuba prie nebeveikiančio tualeto ir sutrinka, pamatę ant jo durų kabančią spyną.
Negalėdami patekti į viešąjį tualetą, žmonės suka kavinės „Šiaurės ratas” link.
„Negerai, kad viešieji tualetai užrakinti, o prekybos centrai, tokie kaip „Mega Plaza”, slepia savo tualetų nuorodas. Todėl žmonės eina nusilengvinti į kavines, kurių tualetai tampa lyg viešaisiais. Tačiau mums niekas nemoka už praeivių sunaudotą vandenį ir popierių”, – pastebėjo P.Gricius.
„Tai miesto gėda”
Pačiame miesto centre – M.Mažvydo alėjoje esančios kavinės „Jola” tualetas irgi tapo kone viešuoju. Į jį užsuka ne tik klientai. Tačiau kavinės savininkė Virginija Marcinkėnienė neketina jame besilankančių praeivių apmokestinti.
„Kur kitur jiems nueiti? Įsivaizduoju save, besiblaškančią svetimame mieste ir ieškančią tualeto. Manyčiau, kad tai miesto gėda, kad neturime normalių tualetų, į kuriuos galėtume nueiti, o tie, kurie stovi, – dvokia taip, kad per dešimtį metrų užuosi”, – dėstė V.Marcinkėnienė.
Pašnekovė neslėpė, kad ir pačiai yra tekę ieškoti Klaipėdoje tualeto. Tada ji nuėjusi į barą ir už teisę pasinaudoti tualetu sumokėjusi.
Bet ne visi kavinių savininkai yra supratingi. Kai kur į tualetus neįleidžia net savų lankytojų.
Ypač į tualetus vengiama lankytojus įsileisti per šventes. J.Marcinkėnienė pastebėjo, kad ne viena kavinė naudoja gudrybę – per šventes tualetus užrakina ir parašo, kad jie neveikia dėl techninių kliūčių.
Liepsnojančios išvietės
Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Biruta Šimanskienė teigė, kad prispirta reikalo eina ir į biotualetus, ypač per šventes.
„Stengiamės, kad tie tualetai būtų tvarkingi. Jie valomi, kai kurie, pavyzdžiui, esantys prie Senosios perkėlos, nuolat dezinfekuojami. Tačiau būna, kad, išvalius tualetus, juose išpilamos šiukšlės. O esančius Skulptūrų parke ne kartą vandalai apvertė ir buvo padegę”, – pasakojo B.Šimanskienė.
Kol kas neaišku, kiek ir kur tualetų mieste stovės per didžiąsias metų šventes, kurių renginiai vyks Teatro aikštėje ir prie Jono kalnelio. Tai miesto politikai ir švenčių rengėjai turėtų nuspręsti rytoj.
Per Kalėdų eglės įžiebimo šventę Teatro aikštėje buvo 10 biotualetų, kurių dalies dabar nebėra.
Dangtis – po skvernu
Pasak B.Šimanskienės, ateityje Klaipėdoje tualetų daugės. Jau parengta ir Miesto viešųjų tualetų išdėstymo schema, kurios įgyvendinimo planas dar ruošiamas.
Schemoje nurodyta, kur ir kokie tualetai turėtų būti. Stacionarius tualetus žadama suremontuoti.
Kada tai bus, priklausys nuo skirtų lėšų dydžio.
Kad rekonstruoti stacionarūs tualetai nebūtinai nusiaubiami, įrodė Klaipėdos autobusų stotis.
Prieš trejus metus už 115 tūkst. litų čia esantis tualetas buvo rekonstruotas. Juo pasinaudoti galima už pusę lito. Šis tualetas tvarkingas iki šiol.
Dėl to stoties darbuotojai neretai sulaukia lankytojų pagyrų.
Ar nebaisu, kad tualetą anksčiau ar vėliau kas nors nusiaubs?
Autobusų stoties viršininkė Danutė Kubilienė sakė, kad visada pasitaiko žmonių, kurie vagia ir po skvernu pasikišę išneša klozeto dangčius ar kabyklėles rankinėms, bet pavogti daiktai pakeičiami naujais.