Kaune galų gale priimtas sprendimas, ribosiantis nepilnamečių lankymosi viešose vietose laiką. Tuo tarpu uostamiesčio valdžia linkusi palaukti iniciatyvos valstybiniu lygiu.
Praėjusią savaitę Kauno miesto tarybos nariai palaimino projektą, pagal kurį vaikai iki 16 metų negalės pamokų metu ir vėlai vakare lankytis interneto kavinėse.
O uostamiestis, kur apie paauglių judėjimo apribojimą vėlyvomis vakaro valandomis prabilta gerokai anksčiau, sprendimo taip ir nerado.
Dar 1997 metais siūlymas apriboti nepilnamečių buvimo viešose vietose laiką patyrė fiasko. Uostamiesčio Tarybos nariai nepritarė tokiam projektui.
Panašaus likimo sulaukė ir šiųmetinis bandymas. Vasario mėnesį svarstytos Klaipėdos miesto tvarkymo, sanitarijos ir viešosios tvarkos taisyklės, kuriose buvo numatyti laiko apribojimai nepilnamečiams, iki šiol nepatvirtintos.
Anot Uostamiesčio Savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausiosios inspektorės Ninos Gendvilienės, Tarybos nariams užkliuvo nejuridiškai skambanti taisyklių kalba.
„Projektas buvo perduotas koreguoti Juridiniam skyriui, tačiau vėliau užstrigo viename iš komitetų. Be to, punktai dėl laiko apribojimų nepilnamečiams iš viso buvo išbraukti. Manau, kad šis klausimas uostamiestyje stringa ne tiek dėl organizacinių, kiek dėl politinių priežasčių”, – svarstė pašnekovė.
Uostamiesčio vicemerė Audra Daujotienė „Vakarų ekspresui” tvirtino, kad priimti nepilnamečių lankymosi viešose vietose laiką ribojantį sprendimą susilaikyta dėl įstatyminės bazės trūkumo.
Anot jos, viena Savivaldybė šios problemos neišspręs. Atitinkamus įgaliojimus privalo turėti daug didesnis institucijų ratas.
„Į šį reikalą turėtų įsitraukti policija. Tačiau čia iškyla kita problema – kur mes dėtume sulaikytus vaikus? Manau, su šiomis problemomis susidurs ir Kaunas”, – aiškino A. Daujotienė.
Vicemerės teigimu, šiuo metu Savivaldybėje diskusijų dėl galimybės apriboti paauglių lankymosi viešose vietose laiką iš viso nėra.
„Diskusijos, atsimušusios į sieną, išseko, o mes linkę laukti valstybinio lygmens sprendimo”, – sakė A. Daujotienė.
Valdžios poziciją palaiko ir Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja Gražina Aurylienė.
Jos nuomone, kol šalyje nėra sukurto vientiso mechanizmo, pavienis sprendimas būtų neveiksnus.
Visų pirma, anot pašnekovės, turi būti priimtas įstatymas, griežtinantis tėvų atsakomybę už vaikų nepriežiūrą. O ribojant nepilnamečių buvimo viešose vietose laiką, derėtų pasirūpinti patalpomis sulaikytiems vaikams, jų maitinimu bei išvežiojimu.
Vis dėlto G. Aurylienė tikisi, kad vientisa sistema bus sukurta jau artimiausiu metu. Anot jos, problemą turėtų išspręsti Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės pateikti įstatymų projektai.