Specialistai: bankai gali būti sudarę kartelinį susitarimą dėl atsiskaitymų banko kortele užsienyje

Nacionalinė finansinių paslaugų vartotojų asociacija nustatė, kad atsiskaitymo banko mokėjimo kortele būdas užsienyje neretai yra daug brangesnis nei kiti galimi atsiskaitymo būdai. Pavyzdžiui, naudojant Visa Classic revolving kortelę Lenkijoje, dėl bankuose naudojamų atsiskaitymo schemų pirkinys pabrangsta net iki 4 proc. lyginant su oficialiu lito ir užsienio valiutos kursu, nustatytu Lietuvos banko.

Tuo tarpu bankai reklamuoja, kad patikimiausias, pigiausias ir saugiausias būdas užsienyje atsiskaityti už pirkinius – naudoti banko mokėjimo korteles. Viena iš tarptautinius mokėjimo pavedimus vykdančių organizacijų – „Visa” įsipareigoja teikti kortelių turėtojams saugų, patogų ir rentabilų atsiskaitymo būdą keliaujant po užsienio šalis.

Nacionalinė finansinių paslaugų vartotojų asociacija teigia, kad ši informacija nėra aiškiai pateikiama vartotojams, dėl ko vartotojas negali žinoti, kad mokėdamas kortele jis nesutaupo, o priešingai, žymiai brangiau apsiperka nei būtų apsipirkęs mokėdamas grynais pinigais.

Specialistai pabrėžia, jog daugumos Lietuvoje veikiančių bankų nustatytose mokamųjų kortelių išdavimo ir naudojimo sąlygose nėra nurodytas litų konvertavimo į užsienio valiutą komisinio mokesčio dydis ir valiutos konvertavimo sąlygos ir tvarka. „Šiose sąlygose dažnai tenurodoma, kad konvertuojama pagal tą dieną Banko nustatytą užsienio valiutos pirkimo kainą. Tačiau ne visi bankai nurodo, kad valiutą keičia keletą kartų, todėl keletą kartų imami komisiniai mokesčiai”,- teigiama šiandien žiniasklaidai išplatintame asociacijos pranešime. Pasak pranešimo, jeigu mokėjimo kortelės sąskaitoje yra litai, o atsiskaitymas vykdomas Lenkijoje, bankas keis litus į eurus, o tada eurus į zlotus.

Nacionalinė finansinių paslaugų vartotojų asociacija įsitikinusi, kad tokie Lietuvoje veikiančių bankų veiksmai visų pirma pažeidžia vartotojų teisės ir teisėtus interesus. LR civilinio kodekso 6.188 str. reglamentuoja nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas, kurių vienas esminių nesąžiningumo kriterijų yra esminis šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei vartotojo teisių ir interesų pažeidimas.

„Nei sutartyje, nei žodžiu, nei bankų internetiniuose puslapiuose nėra nurodytas kursas, kuris taikomas atsiskaitant banko kortelėmis užsienyje konkrečią dieną”,- teigia asociacija. Pasak jos, daugumoje su bankais sudarytų sutarčių net nenurodoma, kad bus vykdomos dvi operacijos: litai keičiami į eurus, o po to – į kitą užsienio valiutą. Tuo pažeidžiamos civiliniame kodekse numatytos vartotojų teisės, o vartotojai įpareigojami vykdyti bankų nustatytas sąlygas, su kuriomis jie neturėjo galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo (6.188 str. 9 p.)

Nacionalinės finansinių paslaugų vartotojų asociacijos manymu, tokia bankų politika taip pat gali būti nemažos dalies bankų vykdomas kartelinis susitarimas, prieštaraujantis Lietuvos ir ES konkurencijos teisei. „Visa” organizacija teigia, kad bankai taiko skirtingas kainų nustatymo schemas Visa kortelėms, tuo tarpu Nacionalinei finansinių paslaugų vartotojų asociacijai pasiteiravus kai kurių Lietuvos bankų, šie nepaaiškina, kokias pagrindais nustatomas valiutų keitimo kursas, kodėl imamas vienokio, ar kitokio dydžio kortelės metinio aptarnavimo mokestis, kuo grindžiamas nustatytas palūkanų dydis ir pan., neretai apsiribojant teiginiais, kad tai reguliuoja organizacija „Visa”.

Asociacija teigia, kad tokie bankų veiksmai taip pat prieštarauja LR mokėjimo įstatymo 18 straipsniui, kuriame nurodoma, kad naudojant elektroninę mokėjimo priemonę operacijoms užsienyje atlikti elektroninių mokėjimo priemonių suteikimo ir naudojimo sutartyje turi būti nurodomas tiek kredito įstaigos imamų įmokų, komisinio atlyginimo ir kitų mokėjimų už operacijas užsienio valiuta dydis, tiek ir informacija, kuo remiantis nustatomas užsienio valiutos keitimo santykis, taip pat jo nustatymo data.