Akademinė grietinėlė užgrobė valstybės žemę

Žinomi Kauno profesoriai visuomenei ir studentams demonstruoja visišką įstatymų nepaisymą

Vaizdingose Botanikos sodo prieigose gyvenantys Vytauto Didžiojo ir Kauno medicinos universitetų profesoriai dar prieš kelis metus savavališkai išplėtė savo valdas užgrobę daugiau nei milijonu litų vertinamą žemės sklypą. Žinomi profesoriai, tarp kurių yra ir nacionalinių premijų laureatų, numojo net į Kauno apskrities žemėtvarkininkų raginimą tvorą nugriauti.

Sklypą pasididino 33 arais

Vienuolika privačių namų jungiančios 275-osios bendrijos valdos gerai matomos nuo Europos prospekto. Šioje bendrijoje yra itin garbių ir iškilių asmenybių: buvęs Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Vytautas Kaminskas, dabartinis šio universiteto prorektorius Juozas Augutis. Be jų, gyvenamųjų namų statybos bendrijai priklauso ir Kauno medicinos universiteto klinikų generalinis direktorius profesorius Juozas Pundzius, taip pat žinomas istorikas ir S.Daukanto premijos laureatas profesorius Egidijus Aleksandravičius.

„Kauno diena” išsiaiškino, kad būtent ši bendrija dar prieš porą metų neteisėtai užėmė valstybės žemę ties šlaitu, nuo kurio atsiveria vaizdinga Kauno panorama.

Vilties gatvėje ažūrine tvora neteisėtai buvo apjuostas 33 arų sklypas. Jo vidutinė rinkos vertė galėtų siekti per 1 mln. litų.

Kauno apskrities viršininkas Romualdas Morkevičius tikino nieko nežinąs apie skandalingai užimtą valstybinės žemės lopinėlį.

Profesoriai lankėsi apskrityje

Dar praėjusių metų liepą prof. J.Augučio vadovaujama bendrija kreipėsi į Kauno apskrities viršininką, kad administracija išnuomotų bendrijai 33 arų sklypą. „Tarp sklypo ir privažiavimo kelio yra siaura, medžiais apaugusi teritorija”, – tada rašė J.Augutis. Sklypas bendrijai esą reikalingas, kad ji galėtų prižiūrėti ir tvarkyti teritoriją. Tačiau šį bendrijos prašymą tuometinis apskrities viršininkas Zigmantas Benjaminas Kazakevičius atmetė.

Neteisėtą žemės užgrobimo faktą tik 2005 metų gruodį pastebėjo Kauno apskrities administracijos žemėtvarkininkai. „Prašome iki 2006 metų sausio 30 dienos atstatyti sklypo ribas (tvoras) pagal šiuo metu galiojančią valstybinės žemės nuomos sutartį”, – teigiama žemėtvarkininkų rašte. Dar 2005 metų gruodį bendrija Nr. 275 buvo įspėta, kad neįvykdžius reikalavimo, bus surašytas protokolas dėl savavališkai užimtos žemės.

Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas Algirdas Mykolaitis neprisimena, ar ši informacija pasiekė kitą Kauno apskrities administracijos padalinį – Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių.

„Žinote, esu „pieškelė”, bet, kiek prisimenu, apskrities valdžia įvykį „sustabdė”, – tikino A.Mykolaitis. Jis samprotavo, kad baudų greičiausia buvo išvengta po profesorių apsilankymo Apskrities administracijoje.

Gresia bauda iki 5 tūkst. litų

Į žemėtvarkininkų raginimą atkurti valstybinės fondinės žemės ribas, garbių asmenų bendrija nesureagavo. Tvora nenugriauta iki šiol.

„Negaliu nieko pasakyti šia tema, nes iš jūsų išgirdau apie galimai savavališkai pastatytą tvorą”, – sakė Kauno apskrities administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėją pavaduojanti Giedrutė Didienė.

Ji pavaduoja prieš dvi savaites į pensiją išlydėtą buvusį skyriaus vedėją Joną Antaną Drižnių. Moteris tikino, kad būtinai pasidomės, ar Teritorijų planavimo bei statybos valstybinės priežiūros skyrius buvo informuotas apie galimai savavališką valstybės žemės užgrobimą.

Pasak G.Didienės, už savavališkai pastatytą tvorą gresia ne mažesnė nei 1000 litų bauda.

„Tačiau jei žmonės atgailauja, negali baudos susimokėti, skiriamas įspėjimas”, – sakė G.Didienė. Piktybiškai vengiant nugriauti savavališką statinį bauda gali siekti iki 5 tūkst. litų.

Neturėjo ką pasakyti

Žinomas jau ne tik Kauno, bet ir Lietuvos profesorius, S.Daukanto premijos laureatas E.Aleksandravičius „Kauno dienai” nieko negalėjo pakomentuoti apie bendrijos, kuriai ir pats priklauso, savavališką valstybinės žemės užėmimo faktą.

„Priklausau tai bendrijai, bet nieko negaliu komentuoti, nes su detalėmis nesu susipažinęs, – sakė E.Aleksandravičius. – Jei tvora pastatyta ne vietoje, tai yra blogai”.

Ne ką daugiau „Kauno dienai” pasakė ir buvęs Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Vytautas Kaminskas. „Nieko negaliu komentuoti, nes yra bendrijos pirmininkas Juozas Augutis, su juo ir kalbėkite”, – sakė V.Kaminskas. „Kauno dienai” nieko nekomentavo ir Kauno medicinos universiteto klinikų generalinis direktorius prof. J.Pundzius. Tik prisistačius žurnalistui, pokalbis staiga nutrūko.

Vakar su J.Augučiu mobiliojo ryšio telefonu nepavyko susisiekti iki pat 19 valandos.

Atriekė žemės iš Botanikos sodo

Vytauto Didžiojo universiteto profesūra, atrodo, nepasimokė iš Kauną sukrėtusio skandalo. 2001 metais Botanikos sodo teritorijoje be leidimo iškilo vienuolika po du butus sublokuotų gyvenamųjų namų. Būtent jų pagrindu ir buvo sukurta bendrija Nr. 275.

Tąsyk Valstybės kontrolė konstatavo, kad Botanikos sode mūrinukai iškilo neteisėtai. 1996-2001 metais statybos buvo vykdomos nesudarius valstybinės žemės nuomos sutarties. Vėliau ši sutartis tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir gyvenamųjų namų statybos bendrijos Nr.275 buvo pasirašyta, tačiau ir šiame dokumente kontrolieriai aptiko pažeidimų.

Žemės nuomos sutartis tada buvo pasirašyta su statybos bendrija, tačiau du namai registruoti privačių asmenų vardu. Tuo metu Kauno apskričiai vadovavo Valentinas Kalinauskas, o jo vadovauta įstaiga neužtikrino racionalaus žemės sklypų valdymo.

Pažeidimus padariusiems darbuotojams tąkart buvo skirtos drausminės nuobaudos. Mįslingą istoriją tada narpliojo ir Generalinė prokuratūra, ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2001 metais tvorą valstybės žemėje savavališkai buvo pasistatęs ir Naujosios sąjungos lyderis Artūras Paulauskas. Ši juoda dėmė A.Paulausko biografijoje dažnai jam primenama, kai Lietuvoje kyla diskusijos dėl savavališkų statybų.