JAV lietuviai prašo referendumo dėl pilietybės

Išeivijoje gyvenantys tautiečiai tvirtina iki šiol negalintys atsigauti nuo Konstitucinio Teismo nutarimo, pagal kurį praktiškai nebeįmanoma gauti dvigubos pilietybės

Sukrėtimas. Smūgis. Praradimas. Tokiais žodžiais Seime posėdžiaujantys JAV lietuviai ir Lietuvos parlamentarai vakar apibūdino Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimą dėl Pilietybės įstatymo.

Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje nutarta jau šią savaitę parengti rezoliuciją, kuria politinių šalies lyderių būtų prašoma inicijuoti diskusiją dėl referendumo organizavimo, kad Konstitucijoje būtų įtvirtinta galimybė Lietuvos piliečiams turėti dar ir kitos valstybės pilietybę.

Užsidarė durys

Komisijos nariai iš JAV tvirtino patyrę šoką, kai sužinojo apie lapkričio 13-ąją paskelbtą KT nutarimą.

Kaip LŽ rašė, KT išaiškino, kad būtina mažinti grupę asmenų, galinčių pretenduoti į dvigubą pilietybę, nes dabar tokia pilietybė yra plačiai paplitęs reiškinys, o turėtų būti itin reta išimtis. KT pripažino, kad Konstitucijai prieštarauja lietuvių kilmės asmenims Pilietybės įstatyme padaryta išimtis turėti dvigubą pilietybę. Prieštaraujančia Konstitucijai pripažinta ir įstatymo nuostata, kad iš asmens, norinčio susigrąžinti Lietuvos pilietybę, nereikalaujama atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės.

Šis KT nutarimas praktiškai užkirto kelią už Atlanto gyvenantiems tautiečiams ar jų vaikams gauti žalią pasą neatsisakius JAV ar kitos šalies pilietybės. Pagal galiojusį Pilietybės įstatymą lietuvių kilmės asmenys, jų vaikai ir vaikaičiai galėjo gauti Lietuvos pilietybę ir išsaugoti valstybės, kurioje gyvena, pasą.

Tėvų žemė ar pensija?

„Iš pokalbių su lietuviais Amerikoje galiu pasakyti, kad trečios bangos išeiviai jau yra susitaupę pinigų ir norėtų grįžti į Lietuvą. Tačiau dabar to negalės padaryti, – kalbėjo komisijos narė Angelė Nelsienė. – Mums tai didžiulis smūgis. Iki šiol esame apsvaigę nuo tokio sprendimo”.

„Du mano sūnūs norėjo gauti Lietuvos pilietybę. Vienas, kuriam jau per 40 metų, sakė: „Mama, sulauksiu 50, išeisiu į pensiją, ir su šeima kraustysimės į Lietuvą, nusipirksime namą ir ten gyvensime”. Kai jis sužinojo, jog negalės įgyti pilietybės, buvo labai nusivylęs”, – tvirtino Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė Dalia Puškorienė.

LŽ paklausta, kodėl jos sūnus negalėtų atsisakyti JAV pilietybės ir įgyvendinti svajonę gyventi Lietuvoje, Puškorienė teigė, kad tada jis netektų visų socialinių garantijų, Amerikoje užsidirbtos pensijos, vadinasi – ir pragyvenimo šaltinio. „Kas atsisakys pragyvenimo šaltinio? Nebent koks nors milijonierius, gal jam ta pensija ir nesvarbi”, – svarstė JAV lietuvė.

Būtinas referendumas

„Mes prarandame trečdalį Lietuvos, išbraukiame juos iš savo tautos, – KT trumparegiškumu piktinosi Seimo narė Dalia Teišerskytė. – Turbūt svarbiausias šios komisijos darbas – sudaryti prielaidas dėl Konstitucijos pakeitimo”.

Kaip informavo Seimo narys Arminas Lydeka, norint Konstitucijoje įteisinti dvigubos pilietybės galimybę, būtina surengti referendumą. Mat apie pilietybės suteikimą kalbama Konstitucijos pirmajame skirsnyje, o visos jo nuostatos jau pagal kitą Konstitucijos straipsnį gali būti keičiamos tik referendumu.

Komisija nusprendė jau šią savaitę parengti ir priimti rezoliuciją, prašančią prezidento Valdo Adamkaus, Seimo pirmininko Viktoro Muntiano inicijuoti diskusiją dėl Konstitucijos keitimo ir referendumo rengimo.

Parlamentaras suklaidino

Puškorienės teigimu, Lietuvos konsulatai JAV jau nebepriima lietuvių prašymų jiems grąžinti arba suteikti žalią pasą.

„Esu iš Klivlendo, todėl žinau, kad ten konsulato darbuotojai grąžina net prieš pusmetį pateiktus prašymus”, – tvirtino komisijos vadovė.

Parlamentaras Lydeka tautiečius iš Amerikos įtikinėjo, kad tarnautojai taip elgiasi neteisėtai, nes, anot jo, antikonstituciniu pripažintas įstatymas galios, kol bus priimtas naujas. Kaip išsiaiškino LŽ, politikas be reikalo suteikė vilčių.

Konstitucinės teisės specialistas Egidijus Jarašiūnas paaiškino, kad įstatymo normos, kurias KT pripažino prieštaraujančiomis pagrindiniam šalies įstatymui, nebetaikomos nuo KT nutarimo paskelbimo. „Jeigu leistume galioti antikonstitucinėms nuostatoms, taip galima ir teisę sugriauti”, – pabrėžė Jarašiūnas.

Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktorius Vaidotas Verba paaiškino, kad konsulatų darbuotojai tik vykdo iš Migracijos departamento gautas instrukcijas. „Žmonėms paaiškinama, kad dėl Konstitucinio Teismo nutarimo šansas gauti dvigubą pilietybę praktiškai lygus nuliui. Norime apsaugoti juos, kad be reikalo neleistų pinigų, negaištų laiko tvarkydami dokumentus, – aiškino Verba. – Jeigu jie primygtinai reikalauja, mes priimame dokumentus. Tačiau pats konsulatas nieko nesprendžia, tai tik pašto dėžutė”.

Pasak Konsulinio departamento direktoriaus, ši problema aktualiausia ten, kur yra lietuvių kilmės asmenų: JAV, Kanadoje, Brazilijoje, Argentinoje, Pietų Afrikos Respublikoje.