Sovietinius daugiabučius siūloma sprogdinti

Vilniaus miesto savivaldybė planuoja renovuoti daugiau senų sovietinių daugiabučių, o kai kurie politikai siūlo tokius pastatus tiesiog griauti

Investicijos į senų ir skylėtų, vadinamųjų chruščiovinių, į daugiabučių renovaciją reiškia pinigų išmetimą į balą. Taip manantys kai kurie valdininkai ir politikai sutinka, jog būtina tik viešas paslaugas teikiančių įstaigų (ligoninių, vaikų darželių, mokyklų) renovacija, kad vėjais nebūtų švaistoma šiluma.

Sostinės savivaldybė, kai kurie bankai laikosi priešingos nuomonės – daugiabučius būtina renovuoti ir taip užtikrinti efektyvų energijos panaudojimą.

Spaus ministeriją

Griauti senus daugiabučius namus Seime svarstant Nacionalinę energetikos strategiją pasiūlė Ūkio ministerijos sekretorius Artūras Dainius. Jam pritarė ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkė socialdemokratė Birutė Vėsaitė. Ji sakė spausianti Aplinkos ministeriją parengti tvarką, kaip tokius namus griauti.

Ūkio ministerijos atstovas sakė, kad pirmiausia reikia išsiaiškinti, kuriuos namus reikia griauti. Tam reikėtų atlikti vadinamąjį energetinį auditą – nustatyti, kaip šiluma name eikvojama, ar verta investuoti į jo atnaujinimą. Tiesa, už tokį auditą turėtų susimokėti namo gyventojai.

Tačiau Vilniaus miesto tarybos narys Kęstutis Nėnius, būsto atnaujinimo programos koordinatorius, sako, kad tokie pareiškimai apie daugiabučių griovimą jį stebina. „Pritariu, kad reikėtų renovuoti mokyklas ir darželius, tačiau tuo turėtų rūpintis valstybė. Kalbos apie privačios nuosavybės pastatų griovimą neturi jokio teisinio pagrindo”, – aiškina Nėnius. Jis mano, kad pastatų griovimu yra suinteresuotos nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės.

Verslo planas

Idėja griauti senus blokinius namus nėra nauja. Jau pavasarį vienos didžiausių šalies NT plėtros bendrovių „Hanner” valdybos pirmininkas Arvydas Avulis buvo užsiminęs, kad sostinėje yra gatvių, kur visus stambiaplokščius daugiabučius vertėtų nugriauti. Pagal Aplinkos ministerijai jo pateiktą pasiūlymą pirmiausia reikėtų pateikti teisės aktus, pagal kuriuos seni pastatai būtų pripažįstami avariniais. Tada tokių namų gyventojai būtų iškeliami ir jiems suteikiamas turėto ploto šiuolaikiškas būstas.

Šalia nugriauto namo iškiltų naujas – tik dvigubai aukštesnis. Pirmuose aukštuose apsigyventų nugriauto namo gyventojai, o kiti butai būtų parduoti rinkos kaina.

Seimo narė Vėsaitė siūlo sekti estų pavyzdžiu – už pastatytą naują daugiabutį kompensuoti verslininkams komercinės paskirties žemės sklypu.

Įsitraukia bankai

Kol apie daugiabučių sprogdinimą tik kalbama, renovacijos projektų vis gausėja. Vilniuje jau yra patvirtinti investiciniai daugiabučių namų modernizavimo projektai, pasirašyta 18 darbo rangos sutarčių. Į procesą įsitraukia ir komerciniai bankai. Štai praėjusią savaitę bendrovė Vilniaus šilumos tinklai ir „Parex” bankas pasirašė partnerystės sutartį dėl palankesnių kreditavimo sąlygų gyventojams. Šiems projektams bus panaudojamos Pasaulinio aplinkosaugos fondo lėšos. Pasaulio bankas šio banko pasirengimą kredituoti būsto modernizavimo projektus teigiamai įvertino šių metų spalį. Tai atvėrė galimybes bankui gauti pigesnių finansavimo išteklių dalyvauti būsto atnaujinimo programoje. Ši programa daugiabučių bendrijoms suteikia galimybę pigiau renovuoti namus, nes bankai nereikalauja įsigyti paskolų draudimo. Joje dalyvaujančios bendrijos gali pasinaudoti savivaldybės ir valstybės parama, siekiančia beveik 45 proc. renovacijos projekto vertės.

Renovuoti pigiau?

Anot Nėniaus, jau dabar prieš atliekant renovaciją, gyventojų bendrija atlieka namo būklės tyrimą ir ją įvertina. Daugelio namų tyrimai buvo atlikti prieš penkerius metus. Nustatyta, kad tokių sovietinių namų pamatai, perdangos ir išorės sienos yra geros būklės. Konstrukcijų, fasado nusidėvėjimas siekė tik 10-15 proc., o laikančiosios konstrukcijos nėra pablogėjusios ir gali konkuruoti net su dabar pastatytų namų konstrukcijomis.

„Galbūt Vilniuje yra vienas kitas avarinės būklės pastatas, kurį galima būtų griauti, bet tai nereiškia, kad griauti reikėtų kvartalais”, – aiškina Nėnius. Jis pateikia skaičiavimus, kad kompleksiškai atnaujinant namą, modernizuojant aplinką vieno kvadratinio metro investicija siektų 700 litų. Anot jo, tai yra kur kas pigiau, negu statyti naują pastatą senojo vietoje.

„Pati statyba kainuotų 2-2,5 tūkst. litų už kvadratinį metrą. Dar reikėtų įvertinti sklypo kainą ir mokestį už statybos šiukšles, kurių reikėtų atsikratyti nugriovus pastatą. Gali būti, kad tada kvadrato kaina siektų iki 4 tūkst. litų”, – skaičiuoja Nėnius.

Gyventojams priimtina

Nekilnojamojo turto agentūros „InReal” direktorius Rimas Kirdulis, sako, kad naujos statybos būstai daugumai gyventojų tebėra neįperkami, daugelis žmonių priversti rinktis sovietinės statybos daugiabučius.

„Atsižvelgiant į jų lokaciją, tokie pastatai turi savo vertę, nes yra netoli centro, rajonuose yra mokyklos, darželiai, geras susisiekimas, išplėtota infrastruktūra. 50 proc. gyventojų netenkina būstų, kuriuose jie gyvena, kokybė, todėl jų renovavimas yra neišvengiamas”, – aiškina Kirdulis. Jo skaičiavimu, po pastato renovacijos būsto vertė pakyla apie 15 procentų.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad 100 lito per mėnesį įmoka, grąžinant paskolą bankui, yra didelė daugeliui žmonių, tačiau lapkritį Vilniuje kompleksiškai atnaujinto Žirmūnuose namo vidutinė temperatūra pakilo nuo 18 iki 22 laipsnių šilumos. Taigi vidutinio 50 kvadratinių metrų buto gyventojai už pirmąjį sezono mėnesį mokės 84 litus, o nerenovuoto namo gyventojai už vyraujančią 18 laipsnių šilumos temperatūrą mokės 168 litus.