Intensyvėjančius Lietuvos ir NVS šalių ūkinius santykius temdo protekcionistinė Rusijos energetikos politika, prekių muitai ir sunkios sąlygos įsitvirtinti Vakarų investuotojams
Europos Sąjungos (ES) ir NVS verslininkai dar neišnaudoja visų bendradarbiavimo galimybių, bet santykiai tampa vis glaudesni. Kol kas daugiausia kliūčių abiejų blokų verslininkams sudaro prekybos apribojimai, nepalankios sąlygos investuotojams bei Rusijos nenoras atverti savo energetikos ūkio vakariečiams.
Rusija neperkalbama
Rusijos spyriojimasis ją raginant ratifikuoti Energetikos chartiją buvo vienas aktualiausių klausimų neseniai Druskininkuose vykusiame Lietuvos ir NVS pramonininkų bei verslininkų forume. Štai per forumą Viktoras Gluchichas, Tarptautinio pramonininkų ir verslininkų kongreso prezidentas, pareiškė kad Rusijos verslininkai kategoriškai pasisako prieš chartijos ratifikavimą. „Ratifikuoti chartiją, – vadinasi, kenkti savo verslui”, – nukirto Gluchichas. Tvirtai nuomonės laikėsi ir Aleksandras Muračevas, Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos vyriausiasis viceprezidentas: „Verslininkai ir valdžia susitarė, kad chartijos ratifikavimas – baigta tema”.
ES spaudžia Rusiją ratifikuoti Energetikos chartiją. Šiame dokumente numatyta, kad turi būti užtikrintos vienodos konkurencijos sąlygos visiems rinkos žaidėjams, akcentuojamas laisvo tranzito principas. Tačiau Kremlius nesutinka paleisti energetikos politikos iš savo rankų.
Alternatyvų „Gazprom” yra
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Bronislovas Lubys pripažino, kad rusų verslininkų pozicija dėl Energetikos chartijos buvo netikėta. „Man pačiam buvo nemalonu to klausyti. Chartija turi būti ratifikuota. Stengiamės išgirsti kolegų balsą ir nedarome tokių kategoriškų pareiškimų”, – kalbėjo Lubys.
Jo manymu, delegacijos iš Rusijos nuomonę lėmė valstybės pozicija. „Šiandien jie atstovauja globaliems interesams. Tačiau Rusijoje yra susibūrusi dujų išgavimu suinteresuotų asmenų organizacija, kuri nori pasiekti, kad išgautas dujas galėtų parduoti ne „Gazprom”, o už kitokią kainą Vakarams. Patys turime siūlymų išgauti dujas Baškirijoje, kitose Rusijos dalyse, Kazachstane. Kas iš to – išgausime ir parduosime į vamzdyną „Gazprom”, – teigė Lubys.
LPK prezidento žiniomis, Rusijoje esama privačių dujų gavyba užsiimančių kompanijų. Per metus jos išgauna 50 mlrd. kubinių metrų – 10 proc. visų Rusijoje išgaunamų dujų. Pasak Lubio, Lietuva per metus sunaudoja 3,2 mlrd. kubinius metrus dujų, tad išnykus „Gazprom” monopoliui Lietuvai pakaktų privačių kompanijų tiekiamų dujų.
Lietuvai nekenks
Diplomatų teigimu, santykiams tarp ES ir NVS įtakos taip pat turės ES apsisprendimas panaikinti lengvatas iš Baltarusijos importuojamoms prekėms. Tiesa, Užsienio reikalų ministerijos Užsienio prekybos politikos departamento direktorius Raimundas Karoblis sako, kad toks sprendimas rimtų padarinių Lietuvai neturės, nes iš Baltarusijos įvežama nedaug prekių. „Jei iš JAV importuotoms trąšoms taikytas 3 proc. muitų tarifas, o trąšoms iš Baltarusijos taikyta nuolaida, tai panaikinus lengvatų sistemą muitai iš abiejų valstybių susivienodins. Kai kurioms pramonės šakoms Lietuvoje tas išeis į naudą. Lengvatų panaikinimas bus naudingas ir Lietuvos tekstilės pramonei. Tačiau kai kurios tekstilės įmonės Baltarusijoje yra lietuviško kapitalo, tad jų situacija kiek pablogės. Iš kitos pusės, importuotojai dar turi pusę metų apsispręsti, ar toliau bendradarbiaus su Baltarusija, ar ieškos tiekėjų kitose valstybėse”, – kalbėjo Karoblis.
Reikia mažesnių muitų
Karoblis sako, kad artimiausiuose ES planuose numatyta pasirašyti laisvos prekybos sutartis su Indija, Pietų Korėja, taip pat Rusija ir Ukraina. „Tariamasi ir dėl to, kad Rusijai bei Baltarusijai būtų naikinami muitų tarifai, kuo mažiau būtų apribojimų šių šalių investicijoms, siekiama, jog Rusijos viešųjų pirkimų procedūrose būtų nediskriminuojamos ES šalys. Labai svarbu išspręsti techninius prekybos klausimus. Suvienodinus techninius reglamentus tarp dviejų šalių, verslininkų išlaidos einant į kitos valstybės rinkas bus kur kas mažesnės. Be to, ES yra įsitraukusi į Rusijos ir Ukrainos derybas dėl šių narystės Pasaulinės prekybos organizacijoje, kur ypač remia Ukrainą”, – kalbėjo Karoblis.