Mūsų valstybėje vietos savivaldos samprata bei administracinis suskirstymas stovi ant sovietinių pamatų, todėl demokratines vertybes deklaruojanti centrinė valdžia turėtų keisti savo nomenklatūrinį požiūrį.
Tokiomis idėjomis vakar buvo dalytasi Europos parlamento nario Eugenijaus Gentvilo Klaipėdoje organizuotoje konferencijoje apie Europos vietos savivaldos chartiją ir jos atspindžius Lietuvoje.
Europarlamentaras pastebėjo, kad mūsų centrinė valdžia, 1996 metais pasirašiusi Chartiją, iš jos paėmė viską, kas leidžia uždusinti savivaldybių laisvę ir nepanaudojo to, kas tą laisvę garantuotų.
Minėta Chartija yra Europos Tarybos, kuriai priklauso visos Europos valstybės, išskyrus už nuolatinius žmogaus teisių pažeidinėjimus pašalintą Baltarusiją, priimtas dokumentas. Jame įvardyti pagrindiniai vietos savivaldos kriterijai.
Šiame dokumente palikta vietos kūrybai bei interpretacijai, todėl, pavyzdžiui, Vokietijoje yra keturi savivaldos modeliai.
„Mūsų valdžia pasielgė kūrybiškai, tačiau vietoje to, kad savivaldos teises išplėstų, jas apribojo. Iki 1996 metų Lietuvoje buvo dvi savivaldybių asociacijos – rajonų ir didžiųjų miestų, kurortų. Seimas priėmė įstatymą, kad gali būti tik viena asociacija, todėl dabar Lietuvos savivaldybių asociacijos viduje pešamasi. Centrinei valdžiai nuo to tik geriau, nes su vienu kalbėtis lengviau, savivaldybės nebeturi aiškaus balso”, – sakė E. Gentvilas.
Dar viena Chartijos nuostata – finansinis sulyginimas. Mūsų valdžia pasiekė, kad tos savivaldybės, kurios gerai dirba, vykdo biudžetą bei gauna viršplaninių pajamų, pinigus turi atiduoti centrinei valdžiai.
„Puikus pavyzdys yra Klaipėdos miesto savivaldybė. 1995 metais Savivaldybė galėjo pasilikti 58 proc. surinkto gyventojų fizinių pajamų mokesčio. Ėmus augti ekonomikai, po 2000-ųjų jau belieka 27 proc. Ką tai reiškia? Kuo geriau dirbsi, tuo daugiau iš tavęs atims. Rajonuose politikai galės krapštyti nosį ir misti iš dotacijų, kurias paskirsto „geroji teta” Vyriausybė, gaudama pinigų iš sėkmingai besivystančių miestų savivaldybių”, – centrinę valdžią kritikavo Europos parlamento narys.
Viename iš Chartijos punktų įtvirtinta nuostata, kad savivaldybės turi gauti visus ir išskirtinius įgaliojimus.
„Įstatyme parašyta, kad savivaldybės meras atsako už viešąją tvarką, tačiau jam neduota jokių svertų vykdyti šiai funkcijai. Policija tiesiogiai priklausoma nuo valdžios Vilniuje. Ji arba atsisako kontroliuoti viešąją tvarką per Jūros šventę, arba pareikalauja pinigų. Tad kur dingo Chartijos nuostata? Viskas tik deklaratyvu”, – sakė buvęs Klaipėdos meras E. Gentvilas.
Jis peikė ir apskričių administracijų kūrimą, nes jos esančios prailgintos Vyriausybės rankos, kurios realiai žmogui nepadeda spręsti savo problemų.
„Idėja buvo graži – apskričių viršininkų administracijoms atiduoti dalį ministerijų funkcijų. Tačiau nė viena iš ministerijų to nepadarė. Dalis savivaldybių funkcijų atimta iš savivaldybių ir perduota apskričių viršininkams. Tuos reikalus, kuriuos Gargždų gyventojas galėtų spręsti Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje, jis priverstas tvarkyti Vilniuje. Tai, kas išsprendžiama savivaldybėje, tvarkoma pas apskrities viršininką”, – diskusiją vedė Liberalų sąjūdžio uostamiesčio skyriaus pirmininkas E. Gentvilas.
Jo nuomone, apskričių viršininkų administracijoms reikėtų paikti tas funkcijas, kurių negali atlikti savivaldybė – regioninių kelių, sąvartynų tvarkymą, dalinį Europos Sąjungos lėšų administravimą.