Garsiausi Kauno architektai kratėsi garbės būti prestižinės miesto gatvės reformatoriais ir kritikavo idėjos vertinimą pagal kainą, o ne kokybę
Vienintelės konkursui pateiktos Laisvės alėjos rekonstrukcijos idėjos pristatyme visuomenei vienas miestietis tiesiai šviesiai įvardijo problemą: keista, kad svarbiausią Kauno gatvę panoro atnaujinti tik vienas architektų kolektyvas.
Anot specialistų, šios problemos šaknys – ydingas idėjos paieškos būdas.
Automobiliai po alėja – per brangu
Vienintelis gautas Laisvės alėjos rekonstrukcijos pasiūlymas vakar pripažintas tinkamu, o pagrindinės Kauno gatvės rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų viešųjų pirkimų konkursas – artėjančiu prie finišo. Antradienį bus oficialiai paskelbta, kas yra pėsčiųjų gatvės rekonstrukcijos idėjos autorius. Jei šio architekto („Kauno dienos” žiniomis, tai – kaunietis Šarūnas Kiaunė) kvalifikacija būsianti tinkama, jis taps konkurso laimėtoju ir gaus teisę rengti konkrečius Laisvės alėjos atnaujinimo projektus. Prieš priimdama šį sprendimą speciali konkurso komisija Savivaldybės didžiojoje salėje vakar surengė pateikto projekto pristatymą visuomenei.
Jame konkurso ekspertai vardijo stipriąsias ir silpnąsias dar anoniminio pasiūlymo puses. Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Balčytis pasidžiaugė, kad pateikta kompleksinė Laisvės alėjos pertvarkymo idėja ir numatytos teritorijos šiai gatvei plėstis. Tačiau G.Balčyčiui pasirodė nepriimtina požeminės automobilių stovėjimo aikštelės po pėsčiųjų gatvės dalimi idėja. „Laisvės alėja nėra tokia plati, kad po ja galima būtų sukurti pakankamai stovėjimo vietų. Tai įvertinus, idėja vertintina kaip per brangi ir neefektyvi. Geriau požeminius garažus būtų įrengti po aikštėmis”, – kalbėjo architektas. Automatiškai prieš lietų išsiskleidžiančių lietsargių-šviestuvų tarp liepų įrengimą G.Balčytis pavadino mūsų klimatinėms sąlygoms netinkamu pasiūlymu.
Dviračių takai – gretimose gatvėse
Architektas Dalius Šarakauskas gyrė Laisvės alėjos rekonstrukcijos pasiūlymą pateikusius kolegas: „Šiam kolektyvui kūrybinių idėjų netrūksta. Siūloma programa – ambicinga. Jei ji būtų visiškai įgyvendinta, Laisvės alėjos problemos būtų išspręstos ilgam”. Tačiau D.Šarakauskas atkreipė dėmesį, jog pasiūlytas idėjas reikėtų pradėti realizuoti nuo požemio – automobilių stovėjimo aikštelės po pėsčiųjų gatve įrengimo. „Tai ilgam sustabdytų visus kitus darbus”, – pastebėjo D.Šarakauskas.
Dar viena konkurso ekspertė, paminklosaugininkė Rymantė Gudienė, viešame pristatyme nedalyvavo. Raštu pateiktoje savo nuomonėje ji nepritarė siūlymui Laisvės alėjoje įrengti dviratininkų taką su visa reikiama dviračių aptarnavimo infrastruktūra. Paminklosaugininkė norėtų, kad alėja būtų skirta tik pėstiesiems, o specialūs dviratininkų takai įrengti lygiagrečiose K.Donelaičio ir Kęstučio gatvėse. R.Gudienė taip pat pasigedo Laisvės alėjos – Savanorių pr. – Šv.Gertrūdos – Vilniaus g. sankryžos ateities urbanistinių sprendinių.
Garbės niekam nereikia?
Projekto pristatyme visuomenei ne specialistų ir ne valdininkų buvo nedaug. Vienas miestietis prisipažino atėjęs į Savivaldybės didžiąją salę gerokai anksčiau, nes tikėjosi, kad čia bus minios žmonių ir jis negaus, kur atsisėsti. „O štai”, – skėstelėjo rankomis ir apsidairė po pustuštę salę vyras. Jis taip pat stebėjosi, kodėl tokiam svarbiam konkursui pateiktas tik vienas pasiūlymas ir tas pats tinkamai neišeksponuotas.
„Kauno diena” vakar apklausė žinomiausius miesto architektus, kodėl jų biurai nedalyvavo prestižą ir garbę žadančiame konkurse.
„Esame užsivertę darbais, – aiškino Eugenijus Miliūnas. – Nedalyvavome ir pernai vykusiame tarptautiniame idėjiniame Laisvės alėjos rekonstrukcijos konkurse. Šis savotiškos specifikos konkursas mums nepasirodė įdomus ir aktualus. O garbė mums nerūpi”.
„Nedalyvavome 2005 m. vasarą vykusiame tarptautiniame idėjiniame konkurse. Dabar įsijungti į šį, kitų jau pradėtą procesą, būtų sudėtinga. Aišku, sugalvoti idėjų galima, bet, žinome, kad dar lauktų įvairūs derinimai su valdininkais, gyventojais – žodžiu, daug juodo darbo. Bet garbingo? Suprantama, suprantama”, – kalbėjo Algimantas Kančas.
„Mes neturėjome tokio įdirbio, kokį turėjo pernykščiame konkurse dalyvavę architektai. Penki kolektyvai rengė užsakomuosius projektus, už kuriuos buvo sumokėti honorarai. Š.Kiaunės grupė dar gavo premiją. Aš, norėdama dalyvauti dabartiniame konkurse, turėčiau nuo kitų darbų nuimti ne vieną savo biuro žmogų”, – sakė architektė Gražina Janulytė-Bernotienė.
„Kokios konkurso sąlygos, tiek ir dalyvių. Juk tai viešųjų pirkimų konkursas, kuriame renkamasi pagal kainą, o ne pagal idėjos svorį. Lietuvos architektų sąjunga, pavyzdinių architektūrinio konkurso nuostatų rengėja, yra rekomendavusi savo nariams nedalyvauti konkursuose, jei juose svarbiausias dalykas – kaina, o ne kokybė, – teigė architektas Audrys Karalius. – Tai Kauno liga – nesugebėjimas ir nenoras ieškoti geriausių sprendimų”.