Vilniuje rengiamasi įkurti vizualiųjų menų centrą, kuriame būtų saugomi ir eksponuojami XX amžiaus lietuvių išeivijos menininkų Jono Meko ir Jurgio Mačiūno darbai
Vizualiųjų menų centre numatoma eksponuoti ne tik šių menininkų kūrinius, bet ir įvairius su jų gyvenimu bei kūryba susijusius daiktus: eskizus, plakatus, nuotraukas, darbo atributiką, aparatūrą, buitinius rakandus. Menų centre turėtų veikti muziejus, kino ir konferencijų salės, edukacinis centras su filmoteka, biblioteka ir vizualiųjų menų naujųjų technologijų padalinys.
Centras turėtų populiarinti kino klasiką, intelektualųjį, dokumentinį ir nacionalinį kino meną bei videomeną. Čia numatoma organizuoti kinematografininkų kūrybinius vakarus, lietuviškų vaidybinių, dokumentinių ir animacinių filmų bei videofilmų premjeras, susitikimus su kūrybinėmis grupėmis. Ketinama rengti filmų retrospektyvas, festivalius, kaupti videoteką ir filmoteką, rodyti filmus.
Tai jau ne pirmas bandymas eksponuoti šalyje Meko kūrybą: 2002 metais planuota steigti šiuolaikinę nacionalinės dailės galeriją ir joje pristatyti Niujorke gyvenančio menininko Meko pasaulinio avangardinio kino kolekciją, kurią jau tada jis buvo numatęs dovanoti Lietuvai. Šiam bandymui nepavykus, kino menininko ir poeto Meko archyvus vėliau ketinta įkurdinti Užupyje Vilniuje, Klaipėdoje, Anykščiuose, Trakuose, tačiau jie iki šiol Lietuvoje vietos dar nerado.
JAV gyvenantis lietuvių išeivijos menininkas Mekas – vienas žymiausių septintojo ir aštuntojo dešimtmečių eksperimentinių filmų kūrėjų. Jis yra vienas iš antiholivudinio Niujorko nepriklausomųjų avangardinių kino kūrėjų sąjūdžio pradininkų, žurnalo „Film Culture” įkūrėjas. Mekas Niujorke yra įkūręs antologinių filmų archyvą ir ten sukaupęs retų eksperimentinių bei klasikinių filmų, kurie turėjo įtakos pasaulinės kinematografijos raidai.