„Niekas niekada gamtos neapgavo, nes patys esame gamta. Kas bandė save apgauti, visuomet turėjo apgailėtinai pralaimėti”, – kadaise iš Berlyno dailininkas Algimantas Švėgžda rašė kolegai Arvydui Šalteniui
Vilniaus galerijoje „Akademija” galima pamatyti dailininko Algimanto Švėgždos darbų ekspoziciją „Būties nušviesėjimai”. Praėjo dešimt metų po menininko mirties. Vienas parodos kuratorių menotyrininkas Viktoras Liutkus LŽ sakė, kad nusprendė surengti Švėgždos parodą, nes dailininko darbai labai tinka advento dvasiai – dvelkia ramybe ir švara.
Dailininkas gimė 1941 metais Kelmėje. 1967-aisiais baigė Vilniaus dailės institutą (dabar Dailės akademija). Kartu su vienminčiais tapytojais Arvydu Šalteniu, Algimantu Kuru, Kostu Dereškevičiumi jis įkūrė grupę „Keturi”, kuri nuolat rengė savo kūrybos parodas. Prasidėjus inkstų ligai, dailininkas išvyko gydytis į Vakarus ir nuo 1982 metų gyveno Berlyne.
Laiškai
Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, Liutkus vos ne kasmet nuvažiuodavo į Vokietiją ir susitikdavo su ten gyvenusiu Švėgžda. „Esu matęs, kaip jis dirba Švalenbergo vasaros akademijoje, lankiausi namie, lydėjau į ligoninę, kurioje jam darydavo dializę”, – prisiminė menotyrininkas.
Abu parodos kuratoriai – Liutkus ir Šaltenis – minėjo, kad Švėgžda mėgęs rašyti laiškus ir daug jų siuntęs į Lietuvą. „Epistolinis Švėgždos palikimas labai didelis”, – tikino Šaltenis. Jis neatmetė galimybės, kad surinkus viską, ką yra parašęs Švėgžda, galima būtų išleisti knygą.
Tarsi namie
Per parodos atidarymą smuiku griežė dailininko sūnus, žinomas smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekkeris. „Kai Martynas griežė, galvojau, kad tie „muzikiniai drugeliai” labai tinka tėvui. Švėgžda buvo plenero dailininkas – užsidėjęs skrybėlę ir pasiėmęs pasteles, pieštukus eidavo į pievą, – prisiminė Šaltenis. – Jis buvo jautrus ir subtilus menininkas, o jo darbai – meditatyviniai. Koks nors svogūnas ar šakelė nutapyti ar nupiešti su tokia meile, kad pradeda švytėti”.
Kiek vėliau Martynas, LŽ klausiamas, kaip jautėsi grieždamas galerijoje, kur ant sienų – tėvo darbai, sakė: „Tarsi būčiau namie. Kaip kadaise, kai grieždavau smuiku, o tėvas piešdavo – čia ir Berlyne. Jis buvo šviesus, įdomus ir geras žmogus”.
Iš gamtos – į gamtą
„Tai, ką matome parodoje, Švėgdža sukūrė išvykęs į užsienį, kur galynėjosi su mirtimi, – sakė Šaltenis. – Ta akistata su mirtimi padarė jį be galo jautriu žmogumi”.
Švėgžda mirė 1996 metų vasarą. Menininko prašymu jo pelenai buvo išberti į Šventosios upę. Galerijos „Akademija” pranešime rašoma: „Iš gamtos – į gamtą. Pas save. Buvo menininkas, įtikėjęs gamtos svarba kiekvienam menininkui ir nekuriančiam žmogui”.
Ne tik Vilniuje
Paroda „Būties nušviesėjimai” sudaryta iš Vilniaus dailės akademijoje saugomų iškilaus menininko kūrybos rinkinių. „Visą savo kūrybą Švėgžda paliko Lietuvos muziejams, Vilniaus dailės akademijai”, – sakė Šaltenis. Eksponuojami piešiniai, pastelės, akvarelės, tapyba apima laikotarpį nuo 1982 metų, kai dailininkas apsigyveno Berlyne, iki pat mirties. Anot parodos kuratorių, jaunimui tai gera proga pamatyti Švėgždos darbus, vyresnės kartos žmonėms – prisiminti šį menininką. Parodą „Būties nušviesėjimai” galima bus pamatyti Telšiuose, Šiauliuose, Utenoje ir kituose miestuose.