Gruodžio 12 d. plenarinėje Europos Parlamento (EP) sesijoje Strasbūre bus diskutuojama, o kitą dieną – balsuojama dėl EP Kultūros ir švietimo komiteto raporto dėl televizijos transliuotojų paslaugų. Ateityje – ES institucijų bendru sutarimu bus parengta Audiovizualinių visuomenės informavimo priemonių Direktyva. Šis procesas Lietuvos televizijų dėmesio kol kas nepatraukė.
„Iš Lietuvos komercinių televizijų negavau pasiūlymų ar pastabų dėl šio raporto, tačiau Europoje šis dokumentas sulaukė didelio komercinių televizijų dėmesio bei sukėlė daugybę diskusijų. Natūralu, nes būtent komercinės televizijos turi išsilaikyti iš savo pajamų, daugiausiai gaunamų iš reklamos. Tad jas labiausiai liečia naujų nuostatų įsigaliojimas ir būsimas EP balsavimas”, sakė Europos Parlamento liberalų frakcijos narys Eugenijus Gentvilas.
Dr. Gentvilas pripažįsta, kad būsimoji direktyva yra problematiška. Viena vertus, Europos Sąjunga eilinį kartą nori reguliuoti, reglamentuoti ir varžyti rinką, taip sukeldama didžiulį komercinių televizijų nepasitenkinimą. Kita vertus – šis reglamentavimas vartotojams suteiktų geresnių paslaugų ir malonesnį laiką prie TV ekrano. Vienas iš Kultūros komiteto pateiktų siūlymų – keisti nuo 1989 m. Europoje galiojusią reklamos rodymo „formulę” filmo metu 45x45x20 į 45x45x45 – t.y. paskutinę reklamą filmo metu žiūrovai išvystų ne po 20-ies minučių, bet po 45-ių. Šis pakeitimas komercinėms televizijoms per metus kainuotų 200 mln. EUR pajamų, t.y. tiek jos netektų per metus, nes pasak televizijų lobistų Europos Parlamente, trečiosios reklamos dažniausiai net nebereikėtų, nes retas filmas tiek ilgai trunka.
Kitas siūlymas – vaikų programų metu riboti maisto, ypač saldumynų reklamą. Televizijoms – tai vėlgi pajamų netekimas, tad jos teigia, kad šeima, mokykla, visuomenė turi formuoti vaiko įpročius, o ne televizija.
Europarlamentaras teigia, kad pajamos komercinei televizijai nėra vien pelno klausimas. Šiandien dideliu greičiu augant informacinėms naujovėms, televizija susiduria su daugybe konkurentų, jos vertė rinkoje gali mažėti. Tad pajamos iš reklamos jai reikalingos investicijoms, augimui, naujų filmų statymui. „Deja, šiandien europietiškasis filmas dar negali lygintis su didžiuliu JAV filmų antplūdžiu, bet, visgi, jis yra statomas. Be JAV filmų- ir JAV televizijos kanalai jau lipa europietiškosioms televizijoms „ant kulnų”, samprotavo Eugenijus Gentvilas.
ACT (The Association of Commercial Television in Europe- Europos komercinių televizijų asociacija) teigia, kad jeigu bus nuspręsta varžyti rinką, Europoje žiūrovai bus priversti žiūrėti vartotojišką bei visai kitokiomis kultūrinėmis sampratomis besiremiančią JAV televiziją. Nemėgstama žiūrovų reklama atneša didžiules pajamas, kurias komerciniai kanalai investuoja skirtingai. Štai VTM televizija olandų kalba žiūrima Belgijos, Olandijos, Liuksemburgo žiūrovų gali tik pasigirti, kad 30-40 proc. savo biudžeto skiria naujienų laidoms, kurios yra įdomios ir išsamios.
Pabrėždamas, kad būsimoji direktyva stipriai įtakos Lietuvos komercines televizijas, Eugenijus Gentvilas sakė, „ruošiama direktyva ateityje nulems ar ES turės televiziją „be sienų” – laisvą, konkurentišką, įvairią. Mano ir daugelio Europos Parlamento narių nuomone, Europos televizijos turėtų būti stiprios ir veikti bendroje ES rinkoje „be sienų”. Taip pat reikia pridurti, kad ji būtų ne tik stipri, bet ir protinga”.