Kalėdos – mėgstamiausia labdarių šventė, su kuria konkuruoti galėtų nebent Velykos. Tačiau psichologai sako, kad rūpestis kitais dažnai slepia asmeninių ar partinių įgeidžių tenkinimą, o savimi pasipuikuoti skirtiems labdaroms pobūviams išleidžiama daugiau nei paaukojama.
Prieš Kalėdas gerumu užsikrečia net tie, kurie įprastai neaukoja. Priežastys, kodėl daugiausia labdaros akcijų sulaukiama būtent prieš Kalėdas, anot pašnekovų, būna įvairios.
Vieni pasidalyti geru nutaria sujaudinti šventinių žvakučių ir lempučių, kiti – persmelkti padažnėjusių gerumo akcijų dvasios ar tiesiog prisiminę, kad per metus padarė jokių gerų darbų.
Prieš Kalėdas labdarių padaugėja dėl to, kad iki svarbiausių metų švenčių norima grąžinti visas skolas prieš dangų, spėjo viena pašnekovių. „Prieš Kalėdas žmonės tampa jautresni”, – minėjo kita.
Pasidalyti gerumu paskatina ir žiniasklaida. Globos namų vadovai pastebi, kad norinčiųjų padėti padaugėja po Nomedos Marčėnaitės vykdomos „Išsipildymo akcijos”. Beje, po šios akcijos padaugėja įvaikinimo ir globos atvejų.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui prieš Kalėdas dažniausiai tenka tarpininko vaidmuo. Į skyrių prašydamos nurodyti, kam būtų reikalinga pagalba, kreipiasi įvairios organizacijos, klubai, pavieniai žmonės.
Dovanos – ne materialios
Pasak Klaipėdos vaikų globos namų „Smiltelė” direktorės Vidos Petraitienės, nuo lapkričio pabaigos suaktyvėja kontaktai su ketinančiaisiais švenčių proga organizuoti labdaros akcijas.
Anot direktorės, populiariausia labdaros forma – dovanojami renginiai, nors sulaukiama ir kitokios pagalbos. Pavyzdžiui, viename prekybos centrų „Rotary” klubo iniciatyva yra padėta aukų dėžutė.
Padėti prieš Kalėdas suskanta ir politikai. Tądien, kai kalbėjome su direktore, į Globos namus skambino vienos partijos atstovas, pageidavęs atvykti prieš šventes.
Dažniausiai Globos namams paramą siūlo tie patys žmonės ar organizacijos, jau pažįstantys ir čia gyvenančius auklėtinius.
„Dabar neblogai laikomės, tad mums, kaip normalioje kultūringoje šeimoje, taip pat reikia ir geros šventinės nuotaikos”, – tikino direktorė, paklausta, ar nereikėtų kitokios pagalbos, ne tik renginių.
Privatiems lankytojams su saldainių maišeliu iškart pasiūloma nueiti į konkrečią šeimyną, kad kelių gardėsių nereikėtų dalyti 80-čiai vaikų.
„Būna, kai ateina, padeda lauknešėlį ir išeina, o mums norėtųsi, kad žmogus pajaustų gerumą, pamatytų vaikų akis”, – sakė Globos namų vadovė.
Madoje – kuklumas
Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų vyriausioji gydytoja Irena Genytė pastebi, jog pavieniai žmonės remia visus metus, o įmonių, siūlančių paramą, padaugėja prieš Kalėdas.
Anot I. Genytės, pinigai dažniausiai pervedami į sąskaitą, kitais atvejais atsiklausiama, ką būtų galima nupirkti.
Vyr. gydytojos teigimu, prieš dešimtmetį minėti geradario pavardę ar priklausymą organizacijai buvo vos ne privalu. Viešumą ypač mėgę užsieniečiai, pageidaudavę patekti ir į laikraščių puslapius. Pašnekovė spėjo, kad laikraštis būdavęs kaip įrodymas, kad labdara pasiekė adresatą.
Dabar į madą atėjęs kuklumas, tad pastaruosius kelerius metus reklamos nebeprašoma. „Ai, pavardės geriau nereikia” arba „Gerą darau prieš sąžinę ir dangų”, – tokius pasiteisinimus pamėgo aukojantieji.
Geradariai senukų nepastebi
Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos Audronės Liesytės, labdaringų akcijų organizatoriai dažniausiai renkasi vaikus – neįgalius ar Globos namų auklėtinius, nes taip neva lengviau sugraudinti ar atkreipti dėmesį.
O štai šeimose augantys vaikai paramos sulaukia gerokai rečiau, nepaisant to, kad galą su galu vos suduriančios šeimos gyvena tvarkingai.
Anot vedėjos, labdariai laikosi nuomonės, kad skurstančių šeimų atžalomis turi rūpintys patys tėvai. Galbūt baiminamasi, kad paaukotos lėšos nebūtų panaudotos ne pagal paskirtį.
Labdaringų akcijų organizatoriai bei rėmėjai taip pat nelabai pastebi ir senus žmones. „Senatvė nėra patraukli”, – spėjo A. Liesytė.
Šiuos žodžius lyg ir patvirtino Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos „Caritas” senelių globos namų socialinė darbuotoja Vaida Laureckytė.
„Pavieniai žmonės tyliai, ramiai atneša, bet aukotojų bumo nėra”, – sakė socialinė pedagogė, mananti, kad seniems žmonės reikėtų daugiau pagalbos.
Tikimasi, kad aukotojus labiau išjudins praėjusį savaitgalį bažnyčioje paskelbta akcija „Gerumas vienija”. Pavieniai žmonės per kunigą įprastai aukoja maisto produktų ar pinigėlių.
„Nelabai kas remia”, – pripažino ir Nakvynės namų atstovė, paminėjusi, kad ištikimiausi šių namų gyventojų rėmėjai jau tryliktus metus padeda duonos gaminiais.
Suknelė – svarbiau nei labdara
Pasak psichologo Kęstučio Ridiko, labdaros renginių ir norinčiųjų aukoti prieš Kalėdas gerokai padaugėja dėl tradicijų bei papročių įtakos.
Nuo seno tikima – prieš Kalėdas būtina grąžinti visas skolas. Ši religinė pasąmonė gana gaji, tad žmonės kartais aukoja apie tai net nesusimąstydami.
Kasdienybės įsuktiems žmonėms religinės šventės yra savotiškas priminimas apie būtinybę pamąstyti ir apie kitus.
Be to, dovanodamas, padėdamas kitam, žmogus pagalvoja: „Koks esu geras”, ir dėl to jaučia vidinį pasitenkinimą.
Psichologas neneigia, kad kiti, pasinaudodami švente, stengiasi išgauti ir naudos – pasireklamuoti, sukelti šurmulį bei taip priminti apie save. Kalėdos, Velykos tam suteikia puikią progą.
Labdaringa veikla yra ir tam tikra užimtumo forma, turinti senas tradicijas. Anksčiau moterys negalėjo pretenduoti į politinius postus, tad save realizuodavo būtent labdaringoje veikloje.
Tradiciška ir tai, kad vyro postas žmoną įpareigoja užsiimti labdara. Ponioms kartais tai tampa akstinu parodyti save, pasijusti reikšmingomis ir pademonstruoti savo gerumą.
„Labdara joms suteikia progą išnešti savo drabužėlius į pobūvį, kuriems organizuoti kartais išleidžiama daugiau pinigų nei paaukojama”, – sakė K. Ridikas.