Lietuviams trūksta informacijos apie žmogaus teises

Pagal Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) paruoštą klausimyną 2006 metų lapkričio mėn. visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras Vilmorus atliko gyventojų apklausą, kuri parodė, kad šalies gyventojams trūksta informacijos apie žmogaus teises. Taip pareiškė 55.2 procentai apklaustųjų. 58.3 procentai apklausos respondentų nurodė, kad nežinotų kur kreiptis, jeigu būtų pažeistos jų teisės.

Tyrimas atskleidė, kad net trys ketvirtadaliai respondentų, kurių teisės, jų nuomone, buvo pažeistos, niekur dėl to nesikreipė, o iš jų beveik 74 procentai to nepadarė, nes netikėjo, kad tai padės. Šie skaičiai liudija apie tebesitęsiančią visuomenės pasitikėjimo valstybės institucijomis krizę.

Itin nepasitikima teismais ir teisėsaugos institucijomis. Tik 1.7 procento respondentų teigė, kad dėl pažeistų teisių kreipėsi į prokurorą ir 22 procentai – į teismą, nors teismas yra pagrindinė žmogaus teises ginanti institucija. Po trečdalį apklaustųjų atsakė, kad nepasitiki teismais ir policija.

Tarp pateiktų įvertinimui pilietinių ir politinių teisių – teisės į asmens saugumą, nuosavybę, privataus gyvenimo gerbimą, žodžio laisvę ir teisės dalyvauti politiniame gyvenime – teisė į teisingą teismą buvo įvardinta kaip labiausiai pažeidžiama. Kaip ir prieš dvejus metus vykdytos analogiškos apklausos respondentai, taip manė 44.3 procentai apklaustųjų. Neseniai paviešintos ilgalaikių teismo procesų stebėjimo išvados patvirtina, kad visuomenės nepasitikėjimui teismais yra pagrindo. Teismai neretai pažeidžia šalių lygiateisiškumo ir proceso rungtyniškumo principus, baudžiamosiose bylose gajus kaltinamasis nukrypimas.

Antstoliai buvo įvardinti kaip labiausiai Lietuvoje žmogaus teises pažeidinėjanti institucija – taip manė du trečdaliai respondentų. ŽTSI tyrimai parodė, kad antstolių veiklą reguliuojantys teisės aktai dažnai yra jiems vienpusiškai naudingi. Tarp kitų valstybės institucijų išsiskiria sveikatos apsaugos įstaigos – net 30 procentų apklaustųjų manė, kad jos labiausiai pažeidinėja jų teises.

Šių metų apklausa parodė, kad auga visuomenės dėmesys teisei į privataus gyvenimo gerbimą. Jei 2004 metų apklausos metu 21.9 procentai manė, kad ši teisė yra labiausiai pažeidžiama Lietuvoje, tai šių metų apklausoje taip manė 27.7 procentai apklaustųjų. Tačiau šios teisės turinio bei galimų jos pažeidimo pasekmių suvokimas lieka nepakankamas. Respondentų įvertinimui buvo pateiktos kelios hipotetinės situacijos ir paklausta, kuri iš jų pažeistų teisę į privataus gyvenimo gerbimą. Mažiausiai respondentų kaip pažeidimą įvertino reikalavimą parduotuvėje pateikti asmens kodą. Tačiau dažnas ir nepagrįstas asmens kodo atskleidimas sukuria sąlygas rimtiems privatumo pažeidimams.

Labiausiai diskriminuojama socialine grupe apklausos dalyviai laiko psichikos ligonius. Tuo patvirtinama būtinybę keisti dabartinę psichikos neįgaliųjų gydymo ir priežiūros teisinę ir institucinę bazę, skatinančią jų socialinę atskirtį, stigmatizaciją ir beteisiškumą. Apklausos dalyviai tarp labiausiai diskriminuojamų grupių taip pat įvardija pagyvenusius žmones, seksualines mažumas bei neįgaliuosius.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.