Prevencijai būtina analizė
Šiuo metu neapskaitytos ekonomikos dalis Lietuvoje iš esmės nėra didesnė nei vidutiniškai išsivysčiusiose Vakarų valstybėse, pas mus ji siekia apie 18,9 proc. bendrojo vidaus produkto, neskaičiuojant nelegalios veiklos. Pajamų surinkimą į valstybės bei savivaldybių biudžetus garantuoja ne tik spartus ekonomikos augimas, bet ir profesionali kontroliuojančių institucijų veikla.
Aiškinantis ekonominius ir finansinius nusikaltimus bei mokesčių vengimo atvejus Kauno apskrities mokesčių inspekcijoje itin didelis dėmesys skiriamas prevenciniam darbui, kuris būtų neįmanomas be išsamios įmonių veiklos analizės, kai visų turimų duomenų pagrindu pasirenkami rizikingumo vertinimo kriterijai ir įvertinama esama situacija. Remiantis veiklos sričių analize didžiausia neapskaitytos ekonomikos dalis yra prekybos sektoriuje. Šiame sektoriuje didelė neapskaitomų pajamų dalis tenka automobilių pardavimams, techninei priežiūrai bei remontui -net 22,7 procento. Reikia nepamiršti, kad Kaune yra pati didžiausia automobilių pardavimo aikštelė Europoje.
Nors dirba nuostolingai, bet nebankrutuoja
Patikrinimams automobilių pardavimu, jų detalių prekyba bei remonto veikla besiverčiančios įmonės pasirenkamos įvertinant darbuotojų skaičių, deklaruojamas pardavimų sumas, SODROS duomenis, pateiktas su nuliniais tarifais arba nepateiktas PVM deklaracijas, importo procedūras, pardavimo santykį su pirkimais, darbo užmokestį, mokestines nepriemokas, grąžintiną PVM, įskaitymus bei PVM permokas.
Kad šią veiklą tenka priskirti prie mokestiniu požiūriu rizikingų veiklos sričių, rodo jau vien tai, jog dalis įmonių nemažai metų dirbdamos nuostolingai nebankrutuoja. Spalio 1 dieną Kauno apskrityje šioje veikloje dirbo 1 252 įmonės, iš kurių 591 buvo PVM mokėtojos. Nors čia, lyginant su praėjusiais metais, vidutinis darbo užmokestis padidėjo 24,3proc., šiemet spalio 1 d. jis buvo 826 Lt (pernai tuo pačiu laikotarpiu – 699 Lt), bet, lyginant pardavimus su sumokėtu gyventojų pajamų mokesčiu, akivaizdu, jog mokami darbuotojams atlyginimai yra per maži, juolab kad ketvirtadalis įmonių moka mažesnius atlyginimus, nei patvirtinta minimali alga.
Bus kontroliuojama ir ateityje
Per tris šių metų ketvirčius Kauno apskrityje automobilių ir jų dalių pardavimai bei remontas išaugo iki 889 milijonų 865 tūkstančių litų, o tai 289 milijonais 968 tūkstančiais litų daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Pridėtinės vertės mokesčio taip pat sumokėta 36 milijonais 318 tūkstančiais litų daugiau. Siekiant sumažinti šioje veikloje neapskaitomą pajamų dalį Kauno apskrities VMI kontrolės padaliniai atlieka ne tik didelį prevencinį darbą, siunčia įspėjamuosius laiškus, kalbasi su įmonių vadovais, bet ir vykdo įvairias kontrolės priemones. Šiais metais buvo atliktas 231 operatyvus patikrinimas. Būta atvejų, kai operatyvios kontrolės skyriaus specialistams, kasdien apsilankant kai kuriose įmonėse, pastarųjų savininkai buvo priversti kelti darbuotojams atlyginimus, nes neturėjo galimybės neužpajamuoti vykstančių sandorių ir atliekamų darbų. Tikrinant įmones, kurios montuoja dujų įrangą, kai kuriose buvo rasti „juodieji” sąsiuviniai su užsakovų automobilių numeriais ir pavardėmis. Šiais metais apklausus 88 gyventojus, kurie sumokėjo gerokai daugiau, nei buvo parodyta įmonių apskaitos dokumentuose, už atliktus darbus bei įmontuotą dujų įrangą, papildomai priskaičiuota 85 tūkstančiai 535 litai neapskaitytų įplaukų. Kadangi automobilių remontu verčiasi ne tik įmonės, bet ir fiziniai asmenys, niekam ne paslaptis, jog dalis meistrų šį darbą atlieka nelegaliai, bet kadangi VMI specialistai nuolat tikrina šia veikla besiverčiančius gyventojus – rezultatai akivaizdūs: pvz., 2004 metais automobilių remonto veiklai Kauno mieste bei rajone buvo išduoti 1016, o šiemet iki gruodžio mėnesio – 1602 verslo liudijimai.
Per devynis šių metų mėnesius buvo atlikti 7 mokestiniai tyrimai, 2 kompleksiniai ir 1 teminis mokestinis patikrinimas. Dėl mokesčių įstatymų pažeidimų papildomai į biudžetą sumokėta 364 tūkstančiai litų mokesčių, baudų ir delspinigių.