Birža keičia indeksus

Vertybinių popierių rinkos dalyviams siūlomi nauji analizės instrumentai

Nuo pirmadienio Šiaurės Europos ir Baltijos šalių vertybinių popierių biržų operatorei OMX priklausančios Vilniaus, Talino ir Rygos vertybinių popierių biržos oficialiai pristatė 27 naujus indeksus, kurie turėtų investuotojams tiksliau įvertinti situaciją rinkoje ir priimti racionalesnius sprendimus.

Nauji sufleriai

Vilniaus vertybinių popierių biržos (VVPB) Rinkos plėtros departamento direktorė Arminta Saladžienė paaiškino, jog akcijų indeksai yra vienas svarbiausių statistinės informacijos rodiklių, iliustruojančių pokyčius vertybinių popierių rinkoje. Analitikai akcijų indeksus laiko geriausiu įrankiu, leidžiančiu įvertinti konkrečios rinkos bei ekonomikos tendencijas, padedančiu apsispręsti sudarant ir įvertinant akcijų portfelį. Pasak šios srities specialistų, indeksai yra investicinių priemonių pagrindas ir rizikos išskaidymo įrankis. Beje, seniausias akcijų indeksas – „Dow Jones Industrial Averae” (DJIA) – buvo sukurtas dar 1896-aisiais.

Pasak A.Saladžienės, maksimaliai padėti investuotojams bei atspindėti padėtį regione siekiama ir kuriant naujuosius Baltijos šalių vertybinių popierių biržų indeksus „OMX Baltic”. Rinkos plėtros departamento direktorės teigimu, 27 indeksų šeimą sudarys visų akcijų lyginamasis, prekybinis bei sektoriniai indeksai. Visų jų pagrindas – 59 bendrovių Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje akcijos.

„Naujuosius indeksus galėtų naudoti investicijų fondų valdytojai, norintys įvertinti savo fondo rezultatus arba investuoti pagal šiuos indeksus, taip pat turėtų atsirasti su indeksais susietų struktūrinių produktų – pavyzdžiui, obligacijų. Susidomėjimas yra didžiulis, daugiausiai iš užsienio fondų. Žinome, kad šioje srityje jau rimtai dirba vienas iš Londone įsikūrusių bankų”, – pristatydama naujieną dėstė A.Saladžienė.

Biržos rinkos plėtros departamento direktorės teigimu, naujieji indeksai bus naudingi ir bendrovėms, kurios įtrauktos į jų skaičiavimo bazę, nes padidėjus kompanijų matomumui paprastai būna lengviau pritraukti investicijų, didėja akcijų likvidumas ir t.t.

A.Saladžienė spėjo, jog prireiks šiek tiek laiko, kol užsienio investicijų fondai pradės investuoti naudodamiesi naujais indeksais – visų pirma jie norės įsitikinti, kad šie indeksai tikrai atspindi deklaruojamas akcijas, kad jų valdymas yra skaidrus. Todėl iki kitų metų birželio 30-osios bus skaičiuojamas ir dabar naudojamas BALTIX indeksas.

Naujieji indeksai skaičiuojami naudojant akcijų kainą, išreikštą eurais. Visų indeksų istoriniai duomenys nuo 1999 m. gruodžio 31 dienos bus skelbiami.

Taškai įstatyme sudėlioti

Vertybinių popierių komisijos (VPK) pirmininko pavaduotojas Vaidotas Cibas savo ruožtu informavo apie baigtą rengti Vertybinių popierių įstatymo projektą ir su juo susijusias naujoves – šiek tiek pakeistą įstatymo taikymo sritį, emitento sąvoką bei reglamentuojamos informacijos atskleidimo principus.

Pasak V.Cibo, įsigaliojus naujajam įstatymui emitentu galės vadintis maždaug 140 – 150 bendrovių, kurių akcijomis bus prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir kurios turės VPK patvirtintų išleistų vertybinių popierių prospektus. Šiuo metu emitentais buvo laikoma beveik 500 bendrovių.

„Vienas svarbesnių momentų yra tas, kad ateityje emitentu nebelaikomų bendrovių smulkieji akcininkai visus kylančius ginčus turės spręsti bendra teismine tvarka. Lig šiol tai iš dalies darė Vertybinių popierių komisija”, – sakė V.Cibas.

Kuriama alternatyvi rinka

Dar viena reikšminga Vilniaus vertybinių popierių biržos naujiena – sprendimas kurti alternatyvią akcijų rinką (AAR), kuri turėtų gerokai palengvinti mažų ir vidutinių įmonių patekimo į kapitalo rinką kliūtis. Vadinamosios alternatyvios akcijų rinkos reikalavimai būtų gerokai mažesni, nei taikomi reguliuojamoje rinkoje.

Čia nebūtų taikomas laisvai cirkuliuojančių akcijų skaičiaus kriterijus, šiek tiek žemesni reikalavimai informacijos atskleidimui, mažesnės įmokos bendrovėms, numatyta galimybė taikyti vietinius apskaitos standartus ir pan.

Projektą pristatęs biržos rinkos operacijų departamento direktorius Saulius Malinauskas teigė, kad AAR galėtų kotiruotis perspektyvios smulkios ir vidutinės įmonės, turėtų sudominti rizikos kapitalo fondus bei rizikuoti mėgstančius smulkiuosius investuotojus.

Alternatyvios rinkos verslo koncepcija numato, kad finansų srityje dirbantys kvalifikuoti patarėjai konsultuotų bendroves, padėdami šioms laikytis informacijos atskleidimo reikalavimų, ir veiktų kaip savotiškas informacijos „filtras”, užtikrinantis investuotojus, jog bendrovių pateikiami duomenys yra patikimi. Be to, numatomi patarėjai perimtų kai kurias pareigas iš Vertybinių popierių biržos.

Tačiau šioje rinkoje taip pat bus taikomi esminės informacijos atskleidimo reikalavimai, įmonės turės pranešti metų ir pusmečio veiklos rezultatus, pateikti informaciją apie vadovų sandorius ir akcijų paketų pasikeitimus. Alternatyvioje rinkoje ketinama naudoti dabartinę VVPB prekybos sistemą. Joje taip pat turėtų veikti rinkos formuotojų mechanizmas, bus draudžiama naudotis viešai neatskleista informacija bei manipuliuoti rinka.

„Alternatyvios rinkos projektą įgyvendiname jau nuo šių metų pradžios, ji turėtų startuoti kitąmet, kai įsigalios tai numatantys įstatymai”, – pasakojo S.Malinauskas.

Jo teigimu, alternatyvių VP rinkos pradėtos steigti maždaug 1995-aisiais. Pastaruoju metu jų vaidmuo daugelio Europos šalių finansinėse sistemose gerokai padidėjo.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.