Teisiamas už aštuoniolikos metų senumo nuodėmę

Tiriant rezonansinius praėjusio dešimtmečio Kauno nusikaltimus, iš archyvo pakelta ir neteisėtai nutraukta pavojingo išpuolio, surengto pakaunėje dar sovietmečiu, byla

Vakar Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija: Romas Aikevičius, Regina Cemnolonskienė ir Kęstutis Dargužis baigė nagrinėti prieš 9 mėnesius „antram gyvenimui“ prikeltą baudžiamąją bylą, kurioje kaunietis 35-erių metų Šarūnas Juodžbalis kaltinamas beveik prieš 18 metų pasikėsinęs nužudyti vieną Gervėnupio sodų bendrijoje „Centrolitas“ gyvenusį asmenį. Pastarasis tada buvo metais jaunesnis už šiandieninį teisiamąjį, kuris vos prieš mėnesį buvo tapęs pilnamečiu. Š.Juodžbalis kaltinamas bandęs tai padaryti sunkinančiomis aplinkybėmis: siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą, pasikėsino į savo pilietinę pareigą atlikusį asmenį. Teoriškai už šį nusikaltimą numatyta aukščiausia – laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė (minimali – 5-eri metai). Jo senaties terminas – 20 metų.

Kaltinimą palaikantis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Aleksandras Kazakovas prašė teismo Š.Juodžbaliui skirti 14-os metų laisvės atėmimo bausmę. Vienas iš pagrindinių jo baigiamosios kalbos akcentų buvo: „Jeigu 1989-aisiais kaltinamajam iškelta byla būtų ištirta tinkamai, jo gyvenimas galėjo pasukti kita linkme“.

Žudynes lydėjo amnestija

Šią bylą iš archyvų ištraukė policijos generalinio komisaro Vytauto Grigaravičiaus įsakymu 2004-ųjų rudenį sudaryta speciali Kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiosios valdybos pareigūnų grupė rezonansiniams praėjusio dešimtmečio Kauno nusikaltimams tirti. Jos pareigūnai Š.Juodžbaliui yra pateikę du įtarimus 2000-ųjų vasarą Kaune bei Šiauliuose įvykdytais nužudymais. Šie nusikaltimai priskiriami vienai Šiaulių nusikalstamai grupuotei, su kuria siejamas ir Š.Juodžbalis. Jam pateiktas įtarimas dėl kol kas vienintelio šiai grupuotei priskiriamo tą vasarą Kaune įvykdyto nusikaltimo – kaip manoma, užsakomuoju susidorojimu su Ramūnu Kuzminu, pravarde Ramaške, kurio suburta gauja tuo metu sudarė rimtą konkurenciją „daktarams“. R.Kuzminas buvo nušautas 2000-ųjų birželio 16-osios vidurdienį restorano „Metropolis“ kieme, kuriame gyveno, savo mažametės dukrelės akyse. Veidų po kaukėmis net neslėpę asmenys jį patykojo einantį į automobilį.

Antrasis įtarimas, kurį minėtos grupės pareigūnai yra pateikę Š.Juodžbaliui, – tų pačių metų rugpjūčio 18-ąją Šiauliuose įvykdytas nužudymas. Tos dienos pavakarę savo bute rasta nušauta viena Šiaulių vaistininkė. Manoma, kad po žmogžudystės butas apiplėštas.

Ikiteisminį policijos tyrimą kuruojantis minėtas Generalinės prokuratūros skyrius šį pavasarį jau sugebėjo perduoti Kauno miesto apylinkės teismui vieną iš didžiojo tyrimo į atskirą išskirtą bylą – dėl savadarbių šovinių, rastų per kratą Š.Juodžbalio žmonos bute. Ji teigė, kad tai – vyro, šis, prokurorų teigimu, per daug to neneigė: už neteisėtą disponavimą šaudmenimis teismas Š.Juodžbaliui skyrė vienų metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau įskaičiavus į ją suėmimo laiką nuteistasis po mėnesio jau turėjo išeiti į laisvę. Generalinė prokuratūra spėjo tam užbėgti už akių suimdama Š.Juodžbalį tik vakar Kauno apygardos teisme baigtoje nagrinėti baudžiamojoje byloje.

Iki generalinės prokuratūros įsikišimo Š.Juodžbalis nelabai ko turėjo pykti ant Temidės, nors buvo teistas net tris kartus.

Per plauką nuo tragedijos

Antrojo teistumo, siejamo su netikrais pinigais, ir trečiojo – su narkotikais, galėjo ir turėjo nebūti, jeigu savo laiku tuometinio Kauno rajono vidaus reikalų skyriaus pareigūnai, tyrę 18-mečio Š.Juodžbalio Gervėnupyje surengtą išpuolį, nebūtų patys grubiai pažeidę įstatymų. Kadangi šį nusikaltimą jis padarė dar nepraėjus nė metams po dvejiems atidėtos bausmės už pirmąjį nusikaltimą (vagystę), Š.Juodžbalis automatiškai turėjo būti pasiųstas už grotų atlikti atidėtą 2,6 metų bausmę. Tačiau tada, nors byla ir buvo iškelta dėl pasikėsinimo nužudyti, labai greitai ji perkvalifikuota į lengvesnį nusikaltimą – piktybinį chuliganizmą. Nors, kaip vakar savo baigiamosiose kalbose pripažino ir kaltinimą palaikantis prokuroras, ir Š.Juodžbalį ginantis Telšių advokatas Petras Mikučionis, nusikaltimas buvo kvalifikuotas neteisingai. Tačiau ir tai – dar ne viskas: po penkių mėnesių ši byla nutraukta perduodant Š.Juodžbalį svarstyti profesinės technikos mokyklos, kurioje jis mokėsi, draugiškam teismui. Taikyti šią tuometinių įstatymų numatytą išlygą jau teistam asmeniui bausmės atidėjimo laikotarpiu buvo grubus pažeidimas, juolab kad kaip išsiaiškino bylą iš archyvo pakėlę pareigūnai, ji net nebuvo išsiųsta draugiškam teismui, tai tik imituota.

Teisiamasis Š.Juodžbalis ir prieš beveik 18 metų, ir dabar teigė nusipirkęs vienvamzdį lygiavamzdį medžioklinį šautuvą, kuriuo vos nenušovė žmogaus vidury baltos dienos Kauno autobusų stotyje, už 50 litų iš nepažįstamo asmens. „Pirkau, nes turėjau pinigų“, – toks tada buvo šio asmens, šiandien įtariamo nušovus du žmones, pasiaiškinimas. Tą vasario popietę jis su dviem draugais (vienas dar neturėjo 17-os) išvažiavo į tuometinį J.Biliūno kolūkį, nuo kurio iki Gervėnupio sodų, kur yra ir Š.Juodžbalio mamos sodas, – ranka paduot, pagerti ir pašaudyti. Teigiama, kad trise įveikti 2 trilitriniai stiklainiai alaus ir 2 buteliai naminukės. Po pirmojo trilitrio alaus iki sodų ėjo mišku palei Kauno marias ir bandė akies taiklumą šaudydami iš 10-ies metrų atstumo į rastus tuščius butelius. Bendrai teigia, kad Š.Juodžbaliui žūtbūt reikėjo ir gyvo taikinio. Juo vos netapo gulbė, tačiau draugą pavyko atkalbėti. Visiškai prisigerta Š.Juodžbalio mamos sodo namelyje, po to patraukta ieškoti nuotykių. Beje, vėl su ginklu rankose. Kaltinimą palaikantis prokuroras mėgina įrodyti, kad eita vagiliauti. Š.Juodžbalis bei buvę jo „iškylos“ draugai, pakartotinai apklausti po beveik 18-os metų, tai neigia. Neva jie užsimanė pažiūrėti per televizorių kažkokį lenkišką serialą. Š.Juodžbalio mamos name nebuvo elektros, todėl ieškota, kur ji yra. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, sodo namelis, kuriame netrukus nuaidėjo šūvis, buvo jau antras, į kurį ši trijulė tąnakt (buvo jau po dešimtos) įlindo išdaužius apatinį durų stiklą. Į duženų garsą sureagavo priešais esančiame name gyvenantis asmuo, išbėgęs pažiūrėti, kas vyksta, su 14-mete dukra. Vyriškis turėjo rankose halogeninį prožektorių. Girdėdamas iš kaimyno namelio sklindančius nepažįstamus balsus, jis atsargiai pro išdaužtą durų stiklą pasilenkė pažiūrėti, kas vyksta viduje. Beveik tą pačią akimirką pasigirdo ugnies pliūpsnio lydimas šūvis ir jis pajuto smūgį į pakaušį, nuo kurio net atlošė galvą. Po šio išpuolio įsibrovėlių trijulė pabėgo, tačiau tą pačią naktį buvo sulaikyta milicijos, pagal vieno iš jos narių parodymus, kai išmetę šautuvą laukuose, stabdė pakeleivingas mašinas. Sustojo pareigūnų automobilis be specialių skiriamųjų ženklų. Jie nuvežti apklausai į miliciją, tačiau tą pačią naktį paleisti, po to grįžo su taksi atgal ir laukuose susirado išmestą šautuvą, kurį parą slėpė draugo rūsyje V.Krėvės prospekto daugiabutyje, tačiau po to geranoriškai atidavė milicijai.

Eksperimentai su ginklu ir žmonėmis

Pasak kaltinimą palaikančio prokuroro, Š.Juodžbalio kaltė įrodyta ne tik jo paties, liudytojų bei nukentėjusiojo, kurį, šiandien gyvenantį Rusijoje, Karelijos Respublikoje, pavyko pakartotinai apklausti šią vasarą jam atvykus Lietuvon, parodymais bei atliktu specialiu eksperimentu, per kurį paneigta gynybinė Š.Juodžbalio versija, kad jis iššovė netyčia. Pagal tebelikusį dailylentės apgadinimą nustatyta, kad šauta laikant ginklą pasidėjus ant Š.Juodžbalio ūgio žmogaus peties ir nukreipus jo vamzdį į tą vietą, kur turėjo būti žmogaus galva bei krūtinė, tačiau tamsoje neįžiūrėta, kad jis trumpam pasilenkė.

Tradiciškai Š.Juodžbalio advokatas ir šio eksperimento rezultatus, ir kitus jaunesniojo buvusio savo kolegos pateiktus jo ginamojo kaltės įrodymus vadino niekiniais, nevengdamas net įžeidžiamų epitetų. Vakar pagaliau pavyko šios bylos nagrinėjimą baigti prisišaukus po beveik 18-os metų pakartotinai liudyti antrąjį asmenį, tą lemtingą 1989-ųjų vasario 11-osios vakarą klajojusį su Š.Juodžbaliu po Gervėnupio sodus. Į teismo posėdį jis atvyko pasiremdamas ramentu – išleistas trumpam iš ligoninės. Namelio, kuriame tąnakt nuaidėjo šūvis, savininko taip ir nepavyko prisišaukti liudyti pakartotinai. Du infarktus ir širdies operaciją patyręs 77-erių metų vyriškis įsitikinęs, kad šios apklausos gali ir neatlaikyti.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.