Iki 2011 metų šalyje turėtų būti įsteigtos kelios naujos savivaldybės
Kitąmet Vyriausybė pateiks siūlymus, kaip iki 2011-aisiais įvyksiančių savivaldybių rinkimų derėtų pakeisti Lietuvos administracinį suskirstymą. Siūloma atsisakyti didžiuosius miestus žiedu juosiančių rajonų, juos padalijant į smulkesnes savivaldybes. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad tokia reforma kainuos dešimtis milijonų litų.
Pradeda diskusijas
Centrinės valdžios institucijos jau pradėjo diskusijas apie kai kurių savivaldybių smulkinimą. Vyriausybė įpareigota iki kitų metų spalio 1 dienos pateikti pasiūlymus, ar derėtų vykdyti tokią administracinę reformą. Jeigu būtų nuspręsta, kad kai kurios savivaldybės bus smulkinamos, tai būtų įgyvendinta per trejus metus iki 2011-ųjų, kai vyks eiliniai vietinės valdžios rinkimai.
Šiuo metu Lietuvoje yra 10 apskričių, 60 savivaldybių ir 546 seniūnijos. Yra įvairių pasiūlymų, susijusių su vietine valdžia – mažinti apskričių įgaliojimus, apskritai jas panaikinti, iki 64, 67 ar net 88 didinti savivaldybių skaičių, didinti seniūnijų savarankiškumą.
Vidaus reikalų viceministras Regimantas Čiupaila tvirtina, kad administracinė reforma turi būti racionali. „Pavyzdžiui, apskričių naikinimo klausimo kol kas negalima kelti, nes dar nėra baigta šių institucijų atliekama žemės reforma”, – teigė viceministras.
Jis taip pat atsargiai vertina savivaldybių smulkinimą, tvirtindamas, kad turi būti įvertinta gausybė veiksnių. „Kiekvienu naujos savivaldybės steigimo atveju turi būti žiūrima, ar ta savivaldybė bus gyvybinga, ar ji tikrai reikalinga”, – pabrėžė R.Čiupaila.
Anot pareigūno, iki šiol tebėra problemų su 2000 metais įsteigtomis Elektrėnų, Kazlų Rūdos, Pagėgių, Rietavo ir Kalvarijos savivaldybėmis. „Rietavo meras pasakojo, kad kai kurios valdžios institucijos jo miestelį vis dar priskiria Plungės rajonui. Be to, Rietave nėra teismo, nors toks turėtų būti kiekvienoje savivaldybėje”, – pastebėjo R.Čiupaila.
Turi sugebėti išgyventi
Valdžia yra nustačiusi naujos savivaldybės įsteigimo kriterijus. Naujame vietinės valdžios darinyje turi gyventi ne mažiau kaip 15 tūkstančių, jo administraciniame centre – ne mažiau kaip 3 tūkstančiai žmonių. Naujas administracinis centras turi būti ne arčiau kaip už 20 kilometrų nuo jau egzistuojančio savivaldybės centro. Turi būti pakankami administraciniai gebėjimai, pakankami finansiniai resursai, kad savivaldybė sugebėtų išgyventi iš savo surenkamų mokesčių bei centrinės valdžios dotacijų, neviršijančių įstatymų nustatytų normų.
„Negalima steigti savivaldybės, jeigu iškart matyti, kad ji bus vargana kaip bažnyčios pelė”, – sakė vidaus reikalų viceministras.
Pareigūnas tvirtino, kad ir vietinė bendruomenė turėtų norėti steigti naują savivaldybę. „Dabar matome, kad tiktai Pabradės gyventojai tiesiog atakuoja centrinę valdžią su pasiūlymais steigti ten savivaldybę. Kiti potencialūs kandidatai nerodo jokio aktyvumo”, – tvirtino R.Čiupaila.
Kelios alternatyvos
Yra parengtos kelios alternatyvos, kaip gali būti įvykdyta administracinė reforma Lietuvoje iki 2011 metų.
Pagal pirmąją alternatyvą būtų steigiamos Kuršėnų, Ariogalos, Nemenčinės, Pabradės, Kalvelių, Vilkijos, Eišiškių, Ramygalos, Salantų, Jašiūnų, Kybartų ir Jiezno savivaldybės. Kartu būtų naikinamos Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus rajonų savivaldybės, žiedu juosiančios atitinkamus miestus.
Tokio pasiūlymo įgyvendinimas valstybei kainuotų 146,4 mln. litų. „Kai kuriose iš tų miestelių tektų statyti naujus pastatus, kur įsikurtų savivaldybių tarybos ir administracijos”, – sakė R.Čiupaila.
Antrąja alternatyva siūloma įsteigti Kuršėnų, Nemenčinės, Vilkijos ir Ramygalos savivaldybes. Tai biudžetui kainuotų 59,9 mln. litų.
Bet yra ir pasiūlymas nieko nekeisti, kol kas paliekant 60 savivaldybių. „Tai irgi reikia svarstyti”, – pastebi R.Čiupaila.
Ragina viską pasverti
Administracinio suskirstymo reformų planuose numatyta dar labiau susmulkinti savivaldybes ir pasiekti, kad jų skaičius būtų 88. Į savivaldybių centrus taip pat pretenduotų Dūkštas, Dusetos, Obeliai, Subačius, Vabalninkas, Kavarskas, Švenčionėliai, Rūdiškės, Veisiejai, Gelgaudiškis, Ežerėlis, Tytuvėnai, Varniai, Šeduva, Linkuva, Venta, Skaudvilė, Priekulė.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas „Kauno dienai” sakė nesąs prieš naujų savivaldybių steigimą, tačiau pabrėžė, kad tai turi būti daroma atsargiai ir palaipsniui.
„Pirmiausia reikia turėti aiškią ilgalaikę viziją, kur ir kada turi būti steigiamos naujos savivaldybės, kaip reformuojamas administracinis suskirstymas. Juk tai susiję su nemažais biurokratiniais, administraciniais, finansiniais ištekliais kiekvienoje konkrečioje reformuojamoje savivaldybėje”, – aiškino R.Malinauskas.
Anot jo, jeigu šiandien būtų apsispręsta įsteigti naują savivaldybę, joje turi būti kurį laiką stiprinamas administracinis korpusas.