Specialiųjų tyrimų tarnyba ir „Transparency International” po tyrimo dėl korupcijos skirstant ES paramą liko nustebę – ne taip viskas blogai. Tiesa, tyrimas parodė, kad ministerijų vaidmuo skirstant lėšas turėtų keistis.
Teikdamos paraiškas struktūrinei ES paramai gauti, trečdalis įmonių pasinaudotų ryšiais su atitinkamais asmenimis, galinčiais padėti dėl ES lėšų, 10 proc. ryžtųsi duoti kyšį. Tai parodė tyrimas, per kurį buvo apklausta daugiau kaip 400 respondentų, teikusių paraiškas ES struktūrinių fondų paramai gauti. Tyrimą Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) užsakymu šių metų spalį atliko „Transparency International” Lietuvos skyrius (TILS).
„Atlikę tyrimą matome, kad respondentams aktualesnė problema yra biurokratija, neaiškūs, nevienodi reikalavimai, laiko vilkinimas vertinant paraiškas. Korupcija atsiranda maždaug per vidurį, o aštriausios jos formos pasireiškia, kai perkamos prekės ir paslaugos, už jas mokama ne rinkos kaina, bet paklojamos pasakiškos sumos”, – LŽ sakė TILS vadovas Rytis Juozapavičius.
STT Korupcijos prevencijos valdybos Prevencijos ir priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Žilvinas Klimka teigė, kad tyrimas užsakytas siekiant gauti daugiau informacijos prieš pradedant skirstyti 2007-2013 metų ES fondų paramą.
Bevaisis ministerijų darbas
Apklausa parodė, kad labiausiai korumpuotos procedūros, skiriant ir naudojant ES fondų paramą Lietuvoje, yra projekto atrankos komiteto sprendimai įvairiose ministerijose, sprendimo dėl paramos projekto skyrimo priėmimas ir paraiškos įvertinimas.
Kiekvienoje šių procedūrų korupciją įžvelgia daugiau kaip pusė apklaustųjų. Anot Klimkos, STT susidomėjo faktu, kad dauguma apklaustųjų korupciją įžvelgia ne per projektų atrankos etapą agentūroje, o ministerijose. Mat galutinį sprendimą skirti ar neskirti paramą pasirašo ministerijų sekretoriai. Dėl didelių nacionalinių projektų finansavimo konkrečios ministerijos sekretorius gali pakeisti agentūros sprendimus, jei turi įtikinamų motyvų. Tiesa, tokių atvejų pasitaiko retai.
„Tada kyla klausimas, kam apskritai reikalingi tokie vertinimo ir sprendimų priėmimo komitetai ministerijose ir papildomi sprendimai, jeigu jie nieko nekeičia. Atsakomybė paskirstyta tik formaliai, o procedūra dėl to sudėtingesnė. Nėra tikslo tokiam etapui. Ministerijos tada galėtų būti atsakingos už teisinę ir ideologinę bazę”, – kalbėjo Klimka.
Juozapavičius išreiškė panašų požiūrį. „Ministerijos turi būti atsakingos už paramos poreikio ir efektyvumo planavimą, ir nereikia vaidinti demokratijos, sudarant įspūdį, kad jos ką nors sprendžia”, – sakė jis.
Klimka pabrėžė, kad TILS atlikto tyrimo pristatymu niekas nesibaigs, nes vėliau medžiaga bus pristatyta ministerijoms, toliau bus diskutuojama, ką galima pakeisti.
Neigė kyšininkaujantys
Tyrimo duomenimis, daugiau nei trečdalis respondentų mano, kad pasitaiko atvejų, kai gavusios struktūrinę paramą įmonės ar asmenys neoficialiai atsilygina valstybės tarnautojams ar politikams. Dažniausiai – 18 proc. visų atsilyginančiųjų – tokį neoficialų atlygį skiria iš įmonės lėšų, 16 proc. teigė, kad atsilyginama gautomis ES lėšomis. Tačiau absoliuti dauguma apklaustųjų neigė nors kartą neoficialiai atsilyginę dovanomis, pinigais ar paslaugomis už gautą ES paramą.